Ir iš kur ta keista pavasario jėga? Svaigina kažko neįmanomo nuojauta… Kvaršina galvą keistomis svajonėmis… Pasėja širdyje neįtikėtinas viltis…
Visi tie begaliniai “o kas, jei?“ ir “galbūt“ svaigina ir pripildo tyru džiaugsmu ir saldžiu jauduliu.
Ypatingai tirštas ir skanus oras kviečia truputį pasivaikščioti ir pasimėgauti šviesiais pojūčiais ir jausmais.
Vėjas, taip pat pametęs galvą, čiumpa tave už parankės ir veda kažkur paskui save… Ir tau visai nesvarbu, kur. Nes tu kažkodėl supranti, jog ši kelionė bus nuostabi. Ir kas žino, kokie neįtikėtini stebuklai tavęs laukia…
Kiekvieną dieną tu nedrąsiai atsiveri saulei. Tu atsiduodi šiam galingam viską nugalinčiam gyvybės srautui – pilnai, be jokių abejonių.
Tu pasiduodi, ir beje, be jokio pasipriešinimo, šiai galingai (ir kaip nekeista!) absoliučiai trapiai ir švelniai jėgai.
Tu atsiveri pavasariui.
O todėl kad štai koks jis, tas pavasaris. Tu taip pat tai jauti?
Padėka autorei! Pagal O. Meškovskaja Piatakova tekstą, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
ruvi 