Gyventi – tai girdėti tylų lietaus šnarėjimą už lango, svirplio dainą, vieversio trėles šiltą vasaros vakarą, sniego girgždėjimą po kojomis šaltą žiemą ir vėjo gūsius darganotą rudenį.
Gyventi – tai matyti vaivorykštę po lietaus, matyti šalčio išraizgytus ornamentus ant stiklo, mirgančias žvaigždes naktiniame danguje, rasos deimantus ant gėlės žiedlapių.
Gyventi – tai jausti mėgstamų ledų skonį, pieno su duona skonį, pušies spyglių, smilgos skonį ir bučinio skonį.
Gyventi – tai gebėjimas priimti savo stiprybę ir bejėgiškumą, gebėjimas pripažinti savo vienatvę ir vienybę su viskuo, susitaikyti su praeities kartėliu, turėti viltį ir būti savimi tikruoju.
Gyventi – tai sugebėti pačioje tamsiausioje naktyje įžvelgti naujos aušros prošvaistę…
Padėka autorei! Pagal Irida Sargas esė, vertė ruvi.lt
Meilės, gerovės ir santarvės mums visiems 🙂 !
ruvi 