“O kaip jūs galvojote? – stebėjosi Mažasis Angelas. – Vasaris taip pat nori pabūti kovo mėnesiu. O todėl kad atsibodo siausti, pūsti šaltus vėjus, gąsdinti žmones šalčiais… Pavasario norisi. Šilumos ir lengvumo… Ir jei jau sniego – tai labai švelnaus, tokio puraus, besvorio, pūkuoto… O dar geriau ir visai be sniego – tegul sau balos tyvuliuoja, o šaltinėliai į visas puses čiurlena… Ir taip norisi laivelį į plaukiojimą paleisti… Į tolimus, ir visai nesvarbu, kokius, krantus… Tegul tiesiog plaukia… Kažkur…
O gal vėl sniego pažerti? Kad kiemsargiai turėtų kuo užsiimti. Nuo pat ryto takelius nukas, kad neliūdėtų… Ir žmonės, štai, pažiūrėk, kepures, kailinius iš karto apsivilko (juk vasaris vis dėl to!), o išėjo į gatvę – ten atšilimas…
Ir varnos jau sunerimo. “Vasari, – klausia, – tu žiema vis dėl to ar kaip?..“ O vasaris tik juokiasi stambių lašų nuo stogų barbenimu… Pokštininkas… Tik štai su saulute niekaip negali susitarti. Miega ji dar. Užsiklojo miglotai-pilka debesų antklode ir paprašė iki kovo nežadinti. Arba net iki balandžio mėnesio… O ko jūs norėjote? Žiema…“
Padėka autorei! Pagal O. Meškovskaja Piatakova pasaką, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
ruvi 