Tu bėgi ir bėgi, keisdamas trajektoriją. Ir visada atsiranda naujos problemos, horizontas atveria vis naujus tikslus ir naujas aukštumas.
Tu visą laiką leki, numušdamas kvėpavimą, įtempdamas ir išsekindamas raumenis. Prabėgomis čiumpi maistą, krenti, kai nėra jėgų, greitai atsigauni ir bėgi toliau.
Sielos ramybė neateis, kai tu sukaupsi pakankamai pinigų. Ji neateis, kai tu išspręsi visas savo problemas, išsigydysi visas ligas, visus išgelbėsi ir visiems padėsi.
Aš neprašau tavęs sustoti, aš prašau – eik toliau. Lėčiau. Tu daugiau pamatysi, tavo jėgų užteks daug ilgesniam keliui. Tu turėsi laiko apgalvoti kiekvieną savo žingsnį, tu padarysi mažiau klaidų, ir, galiausiai, ateisi greičiau, patirdamas džiaugsmą nuo kelionės.
Sielos ramybė ateis tik tuomet, kai tu sulėtinsi greitį.
Padėka autorei! Pagal Sigitos Ulskajos esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !
ruvi 
Labas rytas, Rūta, taip, gyvenimo tempas didesnis, nei mano vaikystėj, jaunystėj, ir kartais nugrimzdusi į prisiminimus pradedu paeiliui dėlioti kaip buvo, kiek laiko tai truko (kažko radimas, gavimas, atsinešimas, skambučio laukimas ir pan.), ką darydavome laukdami ir kiek turėjome kantrybės,tiksliau, turėjome daugiau laiko – daugiau laiko pamąstymui, pabuvimui su savimi, savęs pajautimui ir aplinkos matymui, pabuvimui su artimaisiais, draugais. Ir tik vidinis pasaulis liko toks pats – jis tobulėja savu tempu, taip, priklauso nuo to ar greitai gausi atsakymą googlindamas, tik vėlgi stabteli ir svarstai, ar tai tas teisingasis, o gal čia ne toks, tuomet plakiesi duodamasis po info lavinas ir galiausiai įsijungi STOP. Ir tik tada sulėtini save, susikuri tylą savyje ir lauki kol ateis nuojauta, kantriai lauki, o jai atėjus susipranti, kad atsakymas gali būti visai ne google, o tame kažkokiame laukime atėjimo to kažko. Neskubinkim gyvenimo, savęs, nevarykime rimbu per gyvenimo kalveles savęs ir kitų, gyvenimas ir savęs kūrimas eina savu unikaliu būdu ir keliu. Gražios, lėtai ritmingos dienos linkėdama šią vasario 5-ąją:)))
PatinkaPatinka
Labas, miela Rūta 🙂 !
Pritariu jums. Dabar, ko gero, dažniausios frazės – “neturiu laiko, nėra kada, skubu…“ Technologijos, kurios žadėjo žmogų išlaisvinti, davė atvirkštinį efektą – nors ir esame visur pasiekiami, bet neturime kada bendrauti, o gyvenimas neteko natūralumo ir paprastumo, ir vietoje kažkokio paprasto veiksmo – mygtukai, programos, šablonai, kurie padarė gyvenimą sudėtingu ir painiu (ir tam reikia skirti daug savo laiko).
Ir, žinoma, skaudžiausias praradimas – bendravimas, gyvas nuoširdus bendravimas be skubos ir lėkimo, kuris suvienija ir sutelkia žmones. Ką gi, yra kaip yra, bet kiekvienas iš mūsų gali savo aplinkoje, savo šeimoje atgaivinti tas gyvenimo tempo nustumtas tradicijas – susitikti, ruošti drauge šeimyninius pietus ir šventes, bent jau dažniau susiskambinti. Neprarasti šilto, gyvo ryšio 🙂 …
PatinkaPatinka
Tai mes ir sukūrėme tas technologijas, o gal ne mes, tačiau priėmėme tai tikrai mes. Joms skiriame, sakyčiau, ne savo laiką, (laiko gal net nėra, o jeigu jis yra tai lai kas nors paaiškina kas tai yra) o dėmesį. Į ką kreipiame dėmesį tam naudojame savo energiją. Reiškia sutelkiame pastangas bendravimo priemonių sukūrimui ir naudojimui, bet ne bendravimui. Kam mums tos priemonės kai viską ko bendravimui reikia jau turime patys? Iš tikrųjų mes net nežinome kokias dar bendravimo galimybes turime be tų kuriomis naudojamės. Jaučiu, kad jų yra tikrai daugiau nei dauguma mūsų gali suprasti. Ir jomis naudotis tikrai nebūtini jokie prietaisai. Lėtai yra gerai kai bendraujame kalbėdamiesi, apsikabindami ar rašydami laiškus todėl, kad šie bendravimo būdai savaime yra lėti ir greičio nemėgsta, tačiau jeigu išvystytume gebėjimą bendrauti, pavyzdžiui, mintimis tai jau būtų visai kitas lygis, bet tam, kad taip atsitiktų turėtų pasikeisti mūsų suvokimo lygis, o gal net ir kūnų virpesiai. O kol kas naudojamės internetu, tai yra, tinklu kuriuo mus kažkas labai sėkmingai pagavo ir kol kas vis dar palieka pakankamai erdvės jame plaukioti kol tinklo nesuveržė ir mūsų neiškėlė į vandens paviršių kur nebus kuo kvėpuoti.
PatinkaPatinka
Sveiki, Algirdai!
Kaip taikliai jūs pastebėjote – kam mums tos priemonės kai viską ko bendravimui reikia jau turime patys? Puiki mintis, taip ir yra! Bet žmonės jau persisotina po truputį visais tais technologijų žaisliukais, nes suvokia, kad jie ne tik atbukina, bet ir sukelia nesveiką priklausomybę. O ir telefone dabar viskas, todėl jį pametus žmogui tikrai kyla daug problemų.
Tikrai, Algirdai, pagavo mus tie internetiniai tinklai, bet ir ištrūkti iš jų galima tik sąmoningai atsisakant visko, kas tikrai nereikalinga, paliekant tik tai, kas būtina. Tada ir pasikeis mūsų suvokimo lygis, o kartu atsibus ir kitokios, natūralios, prigimtinės žmonių savybės, kurias slopina dirbtinis intelektas – tai galima palyginti su ramentais sveikam žmogui, su kuriais pavaikščiojęs, jis galiausiai praranda gebėjimą vaikščioti pats.
PatinkaPatinka
Ramentai sveikam žmogui 🙂 🙂 Dar nebuvau girdėjęs 🙂 Na taip, kaip šuniui penkta koja.
PatinkaPatinka
Sveiki, taip, Algirdai, telepatija jau veikia ir minčių ryšiai taip pat, ir tai susiję su sąmone, o tai savaime aišku, su žmogaus mąstymu, jo gebėjimu suvokti, priimti, įveiklinti (šis naujadaras kaip tik čia naudingas). O įveiklinti – tai reiškia įsisąmoninus pradėti taikyti. Sąmonė veikia labai įdomiai, dauguma žmonių to nežino. Ir galingai, beje. Bendravimas minčių lygmenyje labai normalus dalykas ir jis bus, tikrai bus ateityje. Nes dirbtinis intelektas veržiasi labai greitai, o tai sąlygoja žmogaus sąmonės vystymąsi, kad ir kaip bebūtų tai keista. Pastebiu, kad kuo daugiau to DI, tuo labiau imama kalbėti apie kritinį mąstymą, vadinas ateis ir sąmonės veiklos praplėtimas ir jos svarbos didesnis akcentavimas. Sąmonės darbui trukdo aplinka, tie, kurie yra dar labai toli supratimo apie pačią sąmonę. Tenka laukti kol jie pribręs.
PatinkaPatinka
Labas Rūta. Na, telepatiją įvaldžiusiems dirbtinis idiotas, manau, visai nereikalingas. Bėda ta, kad yra žmonių klaidingai suvokiančių tą DI. O tai, kad dirbtinio idioto atsiradimas ir plitimas (ir pavojinga klasta) skatina sveikai mąstančius žmones plėsti sąmonės veiklą, tai turbūt taip. Sakote sąmonės darbui trukdo aplinka ir tie kurie dar toli nuo supratimo apie pačią sąmonę? O aš pasakysiu antraip-jau turinčiųjų supratimą sąmonės darbas atveria pažinimo vartus tai aplinkai bei artina sąmonės suvokimo metą tiems kurie vis dar tebesivadovauja penkiais pojūčiais. Tai pasistenkime dar bent šiek tiek ir gal priartinsime tą metą :) Beje, šios svetainės įkūrėja puikiai prie to prisideda.
PatinkaPatinka
Labas rytas visiems!
Algirdai, dėkoju už šiltus žodžius ir jūsų išmintį 🙂 ! Ir pilnai pritariu jums – taip, dauguma klaidingai suvokia dirbtino intelekto esmę, ir, labai geras jūsų pastebėjimas – telepatiją (ir visus kitus prigimtinius gebėjimus) įvaldžiusiems dirbtinis intelektas (idiotas 🙂 … ) visai nereikalingas. Tikra tiesa.
Ir apie sąmonę – taip, tie, kas pabudo, turėtų būti pavyzdžiu ir suprasti, kad kiekvienas pabudęs jau žadina ir keičia kolektyvinę sąmonę, o tai keičia visų mūsų gyvenimą. Tam reikia geranoriškumo ir kantrybės – visi mes daugiau mažiau čia miegame, o ir pabusti nėra paprasta, kai nuolat pažeriama “migdomųjų“ įvairių iliuzijų ir iškreiptos informacijos pavidalu.
Rūta, pritariu jums – laikas, kaip jūs rašote – įveiklinti, įgyvendinti, pradėti taikyti gyvenime tai, ką iš savo patirties supratome, suvokėme. Dabar toks svarbus periodas, kai žmonės bunda, kai iš siauro “aš, man, mano“ žmonijos sąmonė auga į beribį “mes, mums visiems…“, ir tai, neišvengiamai, palaipsniui ryškės ir mūsų visų tikrovėje. Ir tai ne prievarta, ne “ramentai“, o evoliucinis procesas, kuriam tiesiog atėjo laikas.
Laikykimės ir palaikykime vieni kitus 🙂 !
PatinkaPatinka