Kad vėl pajustume gyvenimo skonį

Žiūriu, kaip lėtai krenta snaigės… Ir pamirštu apie viską… Kas aš, kodėl, iš kur ir į kur… Rodos, kad tai visai nesvarbu šią minutę…

Lekia akimirkos, o aš negaliu atsidžiaugti… Tarytum gyvenčiau tik šia akimirka….

O paskui aš sugrįžtu į save ir jaučiuosi jau visiškai kitaip… Atsirado jėgos šypsotis, džiaugtis, kurti planus ir matyti kiekvienos naujos dienos stebuklą…

Kartais reikia atrasti nors keletą sekundžių atsinaujinimui… Kad vėl pajustume gyvenimo skonį…

Padėka autorei! Pagal Elena Rajevskaja miniatiūrą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !