Jis mums būtinas…

Kartais per jėgą jau nesigauna. Viskas viduje priešinasi, protestuoja, pradeda lūžinėti.

Tai reiškia, kad atėjo laikas pauzei. Laikas pasakyti: “ne dabar“. Šiek tiek vėliau.

Laikas atsigauti. Laikas taisyti tai, kas sugedo.

Reikia viską suvokti ir pergyventi. Reikia atsigulėti, persirgti ir išsimiegoti. O po to – pasivaikščioti vienatvėje, pakvėpuoti, pastebėti kažką didesnio. Ir save tame didesniame.

Atleisti. Pamilti iš naujo. Arba galutinai išsiskirti.

Tylos laikas. Buvimo su savimi laikas. Jo visada nepakanka. O jis mums būtinas.

Kartais reikia tiesiog pasitikėti savo vidiniam “šiek tiek vėliau“.

Padėka autorei! Pagal Olia Majer esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !