Kad būtų šilta ir jauku…

Žiema artėja.

Tarsi kilnus senolis su platinos ir sidabro atspalviais – toks tas lapkritis.

Žilas rūkas rytais apgaubia pasaulį, sušvelnindamas ir išplaudamas spalvas ir kontūrus.

Šaltukas gi rytais, atvirkščiai, suteikia objektams ryškumo, trapumo ir krištolo grakštumo.

Gamta nutyla ir užmiega, kviesdama ir žmogų sulėtinti tempą, pažvelgti į savo vidų, lyg į tamsiausių naktų gilumą ir pamatyti ten žvaigždžių švytėjimą.

Sulėtinti tempą ir pinti pasakų nėrinius, megzti šalikus, skaityti popierines knygas, virti arbatą su erškėtuogėmis ir kepti gardžius blynus.

Sulėtinti tempą ir palaikyti namų židinio ir širdies šilumą, kad sušildytume save ir artimuosius. 

Juk žiema artėja…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

3 mintys apie „Kad būtų šilta ir jauku…“

    1. Labas, Jone!

      Bet kokiu metų laiku, ir kas bevyktų už lango – svarbiausia, kad namuose būtų gerumo ir jaukumo erdvė, kur gera visiems, kas čia gyvena arba ateina 🙂 …

      Patinka

Parašykite komentarą