Tikroji savivertė – išskirtinai vidinė būsena, kuri nepriklauso nuo vertinimų iš išorinio pasaulio. Nesvarbu – pozityvių ar negatyvių.
Jei žmogus yra, jis vertingas jau pagal savo gimimo faktą. Tai reiškia, kad jis svarbi bendros visumos dalis – žmogiškosios “ekosistemos“ dalis. Antraip jo čia tiesiog nebūtų.
Kiekvienas eina ne tik savo unikaliu Sielos keliu. Šio kelio praėjimo, savo vidinių pokyčių procesų metu žmogus per save keičia bendrą, kolektyvinę visumą.
Būtent kaip keičia – priklauso nuo Sielos siekių ir gebėjimų realizuoti šiuos siekius. O kad jie būtų realizuoti, reikia nuolat turėti ryšį su Siela, Dvasia, Aukštesniuoju Aš. Tai reiškia – jausti ir pažinti save tikrąjį.
Pajusti ir pažinti save nėra lengva, bet įmanoma. Sluoksnis po sluoksnio nusimetant svetimų ir savų klaidingų programų miglą, dėmesingai stebint save įvairiose aplinkybėse ir sąmonės lygmenyse. Atveriant savo gabumus, talentus, gebėjimus ir išreiškiant juos šiame pasaulyje. Be sekinančių lūkesčių: priims-nepriims. Tokie lūkesčiai byloja apie ego, bet ne apie Sielą.
O kas liečia Sielą – tai reikia tiesiog gyventi ir išreikšti, spinduliuoti giluminę savo esmę. Galbūt, kažkas mes į jus akmenį. O kažkam jūsų vidinės šviesos spindulėlis gali tapti išsigelbėjimu, kažkam – parodyti išeitį iš tamsos.
Manau, labai svarbu laikytis širdies kompaso, tiesiog daryti geriausia, ką mokame, galime, dėl ko Siela džiaugiasi. Tuomet ir pajusime savo tikrąjį vertingumą.
Padėka autorei! Pagal T. Gromova Godard tekstą, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
ruvi 