Mūsų sąžinė – tai dorovinis orientyras, kuris padeda judėti gyvenime teisinga kryptimi, ji perspėja, jei kažką padarėme neteisingai. Sąžinės balsas skamba ne tam, kad mes patirtume baimės ar kaltės jausmus, bet tam, kad nenuklystume nuo dorovės pagrindų.
Dažniau klausykimės sąžinės balso, tai Kūrėjo dovanotas “kompasas“ mūsų gyvenimo kelyje.
************
Kaip dažnai tam, kad apsisaugotume nuo išorinio pasaulio smūgių ir negandų, mes užsiauginame kietus abejingumo šarvus…
Tačiau laikui bėgant pastebime, kad tie šarvai atitolina mus ir nuo to, kas mums gyvybiškai reikalinga – susitikimų su draugais, nuoširdaus bendravimo, jaukių pokalbių su artimaisiais….
************
Kančiai reikia labai daug jėgų. Štai kodėl dauguma žmonių atrodo tokie pavargę… Nuolatos kentėti iš tiesų labai sunku, nes žmogus priverstas daryti tai, kas prieštarauja jo prigimčiai.
Todėl net tuomet, kai iš tiesų sunku, negalima prarasti vilties, reikia būtinai persijungti į tai, kas sugrąžins ir jėgas, ir gyvenimo prasmę – mylėkime, kurkime, eikime į gamtą, pabūkime su gerais žmonėmis…
************
Yra penki žodžiai, kuriuos sunkiausia ištarti:
– sinchrofazotronas;
– fenolftaleinas;
– dichlordifeniltrichloretanas;
– tetrahidrokanabinolis;
– atleisk.
…paskutinį žodį ištarti – dažnai sunkiausia iš visų…
************
Pirmoje gyvenimo pusėje labai daug laiko užima įvairiausios aistros. Taip pat daug laiko atima darbas, kurio dažnokai net nemėgstame, bet dirbame, nes reikia juk kažkaip uždirbti pinigus.
O paskui… ateina toks laikas, kai viskas, kas nereikalinga arba slegia, vienaip ar kitaip “atsisluoksniuoja“, ir tu žvelgi į šį pasaulį ir supranti: “koks šaunus Kūrėjas, kad sukūrė štai tokį dangų, tokius medžius, tokius ežerus, upes, vandenynus… ir tave….“
************
Pasaulis laikosi ant tų žmonių, kuriems nereikia nieko aiškinti, jie viską mato ir supranta patys be žodžių… Jie visada vietoje ir laiku – visada ten, kur tikrai reikia.
Atėjo. Padėjo. Išklausė. Atnešė. Išgelbėjo. Įgyvendino. Sukūrė. Pataisė. Suteikė viltį. Išėjo…
Jiems nieko nereikia – nei pripažinimo, nei pinigų, nei liaupsių, nei šlovės…
Jie pasiryžę gerinti pasaulį, ir jie tai daro. Tai ir yra tikras brandumas. Žmoniškumas. Tai tikras žmogaus sielos grožis…
************
Parengė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !