Mūsų krantas, mūsų prieglobstis…

Kiekvienam laivui reikalingas uostas. Kiekvienam žmogui reikalingi namai.

Kokiais pašėlusiais avantiūristais mes bebūtume, kaip beieškotume nuotykių, į kuriuos mus kviečia kelias, mums visiems svarbu žinoti, kad yra tokia vieta, kur mus myli ir mūsų laukia, visada priima, nesmerkia, kur tiesiog džiaugiasi mus matydami.

Mūsų broliai ir seserys, tėvai ir vaikai – mūsų prieglobstis, mūsų uostas audringame gyvenimo aistrų ir peripetijų vandenyne. Gyvenimas kartais mums nepalankus, žeidžia, moko, veda per kančias į žvaigždes. Mūsų kelias ne visada nusėtas rožių žiedlapiais, dažniau mes žengiame per aštrias šukes.  

Sustojimas reikalingas kiekvienam keliautojui, kad sukauptų jėgas, atsimintų, kas jis ir ko iš tikrųjų nori šioje Žemėje. Net aukščiausiai skraidantis paukštis turi lizdą. Mūsų artimi, mylimi žmonės – mūsų krantas, tyros šviesos spindulėlis, padedantis nušviesti kelią mūsų maištaujančiai širdžiai.

Kiekvienam laivui reikalingas uostas. Kiekvienam žmogui – namai.

Padėka autorei! Pagal A. Ermolajevos esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Vardan santarvės

Su patirtimi ateina labai svarbus gebėjimas – neišlieti ant žmogaus savo nepasitenkinimo. Anksčiau knietėjo kiekvieną smulkmeną paversti pretenzija. Ir vardan savo teisumo, ir vardan atsako į tokias pat pretenzijas, ir tai virsdavo užburtu ratu, kuris vadinosi “aš  kažkuo nepatenkintas, todėl pasisakysiu, ir priminsiu dar dešimtį kitų smulkmenų, kurios jau nesvarbios, bet puikiai tinka kaip papildomas argumentas, ir tegul dabar žmogus jaučiasi dar kaltesnis“.

O dabar to visai nesinori. Saugai taikų momentą, net jei nori kažką pasakyti stipriai ir kandžiai. Supranti, kad nieko, išskyrus karčias emocines nuosėdas, tai neduos, kad apmaudu nuostabias akimirkas eikvoti kvailystėms, kurios iš tiesų ne tokios ir svarbios, juk vietoje to galima nusišypsoti vienas kitam.

Brangini kitą žmogų. Tu išsirinkai jį, jis išsirinko tave, ir tai svarbiausia. Galima taikytis su daugybe mažų smulkmenų, kuomet tai, kas svarbiausia, jau yra. Vardan rankų, kurios apkabina, vardan peties, kuris šalia, vardan akių, kurios priverčia šypsotis.

Išmintis kurti lengvą ir ramų bendrą gyvenimą dažniausiai ateina po metų metais patirtų klaidų. Nors, kartais daug priklauso ir nuo žmogaus, kurį tu gerbi ir brangini, atsakydamas į jo rūpestį, arba tiesiog rungtyniauji dėl viršenybės, ir todėl, tiesą sakant, nesijauti su juo laimingas.

Ir ne visai aišku, kas iš tiesų nulemia – patirtis ar “tavo“ žmogus šalia. 

Bet esmė akivaizdi: daug šilčiau, kai mažiau dygių žodžių ir daugiau švelnių apkabinimų. Absoliučiai bet kokioje situacijoje.

Padėka autorei! Pagal Tatjanos Marač tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Įvairiaspalvių norų metas

“Rugsėjis, – sakė mažasis Angelas, – tai spalvotų norų laikas. Pažvelk, kiekvieną dieną viskas aplinkui vis ryškėja ir ryškėja. Sodrią vasaros žalumą keičia spalvų fejerverkas: ryškiai-geltona, sodriai-oranžinė, bordinė, raudona, gelsvai-žalia, melsvi laukinės vynuogės atspalviai… Kaip nepasimesti šioje neįtikėtinoje spalvų feerijoje?..  

O jeigu apniukusiame rugsėjo danguje tu pamatysi paskutinę šių metų vaivorykštę, tuomet galėsi sugalvoti ne vieną, ne tris, o net septynis norus –  po vieną tavo pamatytos vaivorykštės spalvos juostai. Paskutinė vaivorykštė – visai perregima, vos pastebima… Tai ne didžiulė vasaros laumės juosta, tai – mažas permatomas dangaus lopinėlis, toks mažas, kad jei panorėtum, galėtum lengvai paimti jį į rankas… Tokį šiltą… Šviečiantį jaukia šviesa.. Raudona… Oranžine… Geltona… Žalia… Žydra… Mėlyna… Violetine…

Pagalvok, kokie tavo norai patys ryškiausi, svarbiausi, fantastiškiausi?..

Sugalvok, sugalvok savo įvairiaspalvius norus… Jie būtinai išsipildys…“

Padėka autorei! Pagal O. Meškovskaja Piatakova pasaką, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !