Žinai, kas man tavyje patinka? Tu matai paprastus dalykus nepaprastai. Aš prisimerkus žiūriu į tave, lyg būčiau supratusi tavo paslaptį… Bet ji išsprūsta paskutinę akimirką.
Tau neliūdna su savimi. Niekada. Ką tu bedarytum… Viskas tampa stebuklu tavo rankose… Viskas nušvinta tavo žvilgsnio šviesoje. Ir atsispindi kibirkštėlėmis akyse. Įsiskverbia į sielą. Kaip daug žmonių su prigesusiais žvilgsniais… Tavo kibirkštėlės reikalingos. Labai reikalingos…
Tavo kasdienybė – kaip visų. Bet – visiems. Ne tik sau. Tu įteiki kasdienybę su gražiu kaspinu. Tarsi pabarstai šokoladu. Tarsi uždegi šventinę žvakutę. Ir todėl kiekviena diena – kaip šventė. Na, argi tai ne stebuklas?
Pasislink arčiau. Pasakyk man savo paslaptį. Gūžteli pečiais? Ko gero, tu turi talentą. Talentą stebuklingai gyventi…
Būna ir taip. Ir tai – retas talentas.
Padėka autorei! Pagal R. Morskaja esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
ruvi 