Viskas gali greitai pasikeisti į gerąją pusę

Šiandien tokia diena, kai aš supratau tą ypatingą permainų paslaptį, kurios įvyksta netikėto “staiga“ stiliuje.

Rytas prasidėjo lengvu šaltuku ir lietumi, ir aš iš įpratimo pagalvojau: na vaa, reiškia… Lietinga, reiškia planai dienai keičiasi, apsirengti reikia atitinkamai, ir apskritai, bus taip ir taip, o nebus to ir to…

Praėjo vos pora valandų. Nušvito saulė, tarsi ir nebuvo šaltuko ir lietaus. Tarsi ir nebuvo tų mano lietingų minčių, lyg būčiau atsidūrusi visai-visai kitoje, visiškai paralelinėje realybėje, kitoje tikrovėje.

Ir užplūdo prisiminimai… Buvo, taip, buvo, nutikdavo sudėtingos situacijos, net sunkios. Ir taip pat kažkas įprastai-niūraus skambėjo viduje: na vaa, štai ir nutiko, reiškia, taip bus visada, o kitaip niekada…

Bet pakakdavo vos kelių sekundžių pasitikėjimo gyvenimu, Kūrėju, vos kelių sekundžių pabūti, taip, galbūt, silpnu, bet labai Visatos mylimu vaiku…

Paleisti tai, kas vyksta iš visos širdies ir pasakyti: taip, įvyko, bet aš tikiu, kad viskas bus gerai. Tiesiog štai taip savyje, viduje hipotetiškai pareikšti be kažkokios logikos ir įrodymų, iš anksto: tikiu – viskas bus gerai.

Todėl ir sakoma: patikėsi – pamatysi.

Ir jau per sekančias kelias sekundes sunkus negandų laikas, galbūt, ir su girgždesiu, bet pasisuka į kitą pusę. Aš patenku į kitą, visiškai paralelinę realybę, kur viskas pasisuka į gerąją pusę tiesiog mano akyse: klausimai sprendžiami, ką toliau daryti – suprantu, žmonės nuoširdžiai palaiko, aš ne viena…

Ir lyg nebūta šalčio širdyje. Ir lietaus akyse. Koks vis dėl to šviesus tas pasitikėjimo pojūtis…

Todėl taip, viskas keičiasi į gerąją pusę. Ne visada taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Patikėsim – pamatysim…

Linkiu jums laimės!

Padėka autorei! Pagal Ninos Sumire esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Vidinis virsmas

Kuo tyresnis (jautresnis) tampi – tuo daugiau jauti…

Kuo daugiau jauti – tuo daugiau žinai be žinių, kurios ateina iš išorės…

Kuo daugiau žinai – tuo aiškiau matai savo Kelią…

Kuo aiškiau jį matai – tuo tvirtesnis tavo žingsnis…

Kuo tvirtesnis žingsnis – tuo mažiau baimės keliauti arba baimės suklysti…

Kuo mažiau baimės – tuo daugiau Laisvės (ir nuo aplinkinių nuomonės taip pat)…

Kuo daugiau Laisvės – tuo daugiau lengvumo…

Kuo daugiau lengvumo – tuo daugiau Erdvės atsakymų į tavo lengvumą…

Kuo daugiau lengvumo – tuo daugiau Džiaugsmo…

Tuo daugiau Stebuklų…

Tuo daugiau Meilės… kaip atsako į Tavo Meilę…

Padėka autorei! Pagal Nataljos Forniak esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Apgaubti švelnumu pasaulį…

Svarbiausia – neprarasti minkštasparnio švelnumo savo širdyje…

Nesurambėti po nuoskaudų, šurmulio ir begalinių rūpesčių našta…

Ir toliau pinti savo šiltas nėriniuotas dienas, kupinas tylios ramybės, tyro džiaugsmo ir meilės.

Vakarais pasinerti į jaukų knygų šlamančių puslapių pasaulį.

Kepti uogų pyragus.

Apkabinti mylimus žmones.

Gyventi su tyra, atvira širdimi, neaptveriant jos nei dygliais, nei sienomis…

Gyventi švelniai, apgaubiant tuo gaivinančiu švelnumu pasaulį, tarsi šiltu pūkiniu debesėliu…

Padėka autorei! Pagal Alisos Del esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Mintys, pamąstymai, citatos

* Ribotos žinios riboja pasaulėžiūrą, nustatydamos griežtas ribas – taip gimsta dogmos.

* Jei nėra visuotinės gerovės, asmeninė gerovė labai trapi.

* Tas, kas suteikia skausmo kitiems, negali būti laimingas.

* Melas iškreipia tikrovę.

* Permainų esmė – sutelkti jėgas naujo pasaulio kūrybai, o ne kovai su senu ir atgyvenusiu.

* Permainos prasideda tuomet, kai žmonės aiškiai suvokia, kad negalima gyventi taip, kaip gyveno iki šiol.

* Kai pasiekiama susiskaldymo ir susipriešinimo riba, prasideda vienybės paieškos – taip užgimsta naujas pasaulis.

* Visas vandenyno vanduo negali paskandinti laivo, kol neatsiduria jo viduje. Lygiai taip pat ir visas pasaulio negatyvumas negali palaužti žmogaus, jei jis jo neįsileidžia.

* Dabar mus išgelbės tik širdis, nes protas mus nuvedė į aklavietę.

* Pati ilgiausia minutė – tai prisiminimų minutė, juk joje išsitenka ilgiausi metai…

* Kartais sunku rasti laiko neskubėti.

* Gerai mes jaučiamės ne ten, kur pozityvo jūra, bet ten, kur nėra negatyvo.

* Per žodžius, per savo minčių išraišką žmogus apsivalo nuo vidinės įtampos ir prieštaravimų. Todėl kartais būtina išsikalbėti, jei nėra galimybės – užrašykime savo mintis…

* Sunku paaiškinti, kas yra laimė – tai lyg bandytume prisegti popieriaus lape saulės zuikutį…

* Gyvenime kuo paprasčiau – tuo teisingiau.

* Sodinti sodą – reiškia tikėti ateitimi.

* Namai – tai mielos smulkmenos: kepamo pyrago kvapas, pokalbiai prie bendro stalo, vaikų žaidimai… Tai tiesiog savo jaukaus mažo pasaulio pojūtis.

* Kažkas stebuklingo vyksta, kai bendrauja vaikai ir senoliai – tarsi ateitis ir praeitis susilieja dabartyje…

* Mes jaučiamės laimingi su tais žmonėmis, su kuriais galime būti savimi.

* Kai meilės šaltinis tavyje – anksčiau ar vėliau pamatysi jos atspindį mylinčiose akyse.

* Stiprinkime savo imunitetą širdies šiluma ir gerumu…

Parengė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Būkime atidūs…

Būkime geresni, jautresni, nuoširdesni. Tai ne silpnybė ir ne yda. Tai – jėga, kuriai nėra lygių.

Sakykime svarbius žodžius savo artimiesiems laiku, juk tokie žodžiai vertingiausi būtent tuomet, kai jų laukia.

Viskam, kas taip svarbu širdžiai, yra savo laikas.

Savo laikas viskam: žodžiui – savo, poelgiui – savo.

Sakykime svarbius žodžius taip pat ir kitiems žmonėms. Galbūt, per jus į juos kreipiasi jų angelas-sargas.

Visi mes keliautojai šiame gyvenime, dalinai arba tampriai perpinti vieni su kitais, ir, nepaisant nuomonės apie tai, kad žmogus visada buvo, yra ir išlieka vienas, aš pasakysiu: jūs niekada nebuvote vieni, net jei esate tuo tvirtai įsitikinę.

Kiekvienas prisilietimas prie jūsų sielos, kaip ir jūsų prie kitos, palieka pėdsaką likimų knygoje ir keičia įvykių eigą.

Būkime atidūs, lieskimės rūpestingai…

Padėka autorei! Pagal Anželikos Hofman esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Pasaulis, laimei, didesnis…

Žmonės nesikeičia. Tai tiesa.

Bet žmonės sugrįžta į save tikrąjį…

Būtent todėl, kad niekas negimė įkyruoliu, bambekliu, gobšuoliu, pagyrūnu, pikčiurna, niekšu… tęskite šį sąrašą patys.

Mums kažkodėl įprasta smerkti vienas kitą, kad nors tokiame susipriešinime pasijustume truputį geriau, apsigautume su įsitikinimu, tarsi pasaulis iš tiesų yra dalinamas į gerus ir blogus. Ir blogi – visada kiti.

Bet būtent tai ir tampa to negatyvaus mąstymo dalimi, kuris galiausiai nieko negali sukurti. Bet gali visur ir visada susirasti priešų, nekęsti ir kenkti.

O pasaulis, laimei, didesnis už neapykantą.

Ir vieną dieną ji visada pati save sunaikina. Visada.

Štai kodėl būti geresniais vieni kitiems – ne naivus ir pabodęs palinkėjimas, o beveik vienintelis būdas iš tiesų branginti gyvenimą…

Padėka autorei! Pagal Lilios Grad esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Toks talentas…

Žinai, kas man tavyje patinka? Tu matai paprastus dalykus nepaprastai. Aš prisimerkus žiūriu į tave, lyg būčiau supratusi tavo paslaptį… Bet ji išsprūsta paskutinę akimirką.

Tau neliūdna su savimi. Niekada. Ką tu bedarytum… Viskas tampa stebuklu tavo rankose… Viskas nušvinta tavo žvilgsnio šviesoje. Ir atsispindi kibirkštėlėmis akyse. Įsiskverbia į sielą. Kaip daug žmonių su prigesusiais žvilgsniais… Tavo kibirkštėlės reikalingos. Labai reikalingos… 

Tavo kasdienybė – kaip visų. Bet – visiems. Ne tik sau. Tu įteiki kasdienybę su gražiu kaspinu. Tarsi pabarstai šokoladu. Tarsi uždegi šventinę žvakutę. Ir todėl kiekviena diena – kaip šventė. Na, argi tai ne stebuklas?

Pasislink arčiau. Pasakyk man savo paslaptį. Gūžteli pečiais? Ko gero, tu turi talentą. Talentą stebuklingai gyventi…

Būna ir taip. Ir tai – retas talentas.

Padėka autorei! Pagal R. Morskaja esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Tiesiog dabar…

Keista užduotis.

Kai senas pasaulis griūva, nebandyti jo sulaikyti arba išgelbėti. O pradėti statyti. Kurti naują. Projektuoti. Pamatyti tai, kas nauja.

Pasakyti “taip“ sau naujam. Pasakyti “taip“ naujoms užduotims. Pasakyti “taip“ naujam pasauliui.

Išmokti sąveikauti su tomis naujovėmis. Įleisti naujas energijas per save. Valdyti jas. Kurti. Išreikšti naują tikrovę per save.

Tai gali būti keista, neįprasta, nesuprantama. Tarsi atrastum savyje naujus jausmų ir pojūčių organus.

Pradedi matyti tai, ko anksčiau nematei ir sąveikauji su tuo.

Šiame kelyje reikalingas didelis tikėjimas savimi ir pasitikėjimas savo keliu. Pasitikėjimas kažkam galingesniam, tam, kas veda.

Atidaryti naujas duris. Išreikšti naujas galimybes. Atverti naują tikrovę sau ir kitiems.

Naujas pasaulis kuriamas mūsų rankomis Tiesiog dabar.

Padėka autorei! Pagal A. Gusak esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !