Ačiū!

Žvelk su dėkingumu į Gyvenimą. Priežastis, kodėl tu Gyvas – nežinoma. Be perstojo plaka širdis, įkvepi-iškvepi – orą per plaučius, automatiškai suvirškini viską, ką suvalgei. Dirba protas. Ir dar daugybė nepastebimų funkcijų ir procesų.

Pasakyti Ačiū Kažkam. Už tai, kad tu Gyvas. Atsibundi ryte. Tai stebuklingas procesas – atsibudimas. Pamačius grožį, išgirdus grožį, pajutus jėgą ir lengvumą pasivaikščiojime. Argi ne priežastis dėkingumui? Tiesiog pasakyti: “Ačiū!!!“ Betarpiškai.

Apie tai lengva pamiršti ir paprasta prisiminti. Tam nereikia šventiko ar dvasinio mokytojo. Nereikia eiti į šventyklą ir atlikti kažkokį ritualą. Visa tai tu jau turi. Ir šis veiksmas tinkamas visada. Pasakyti Ačiū!

Ko už tai sulauksi? O tu jau viską turi! Tu Gyvas, bičiuli! Argi galima norėti daugiau?

Pagal autoriaus Aūka esė, vertė ruvi.lt

Saulėto savaitgalio mums visiems 🙂 !

Negatyvumas – užkrečiamas

Bet kokia žmogaus vidinė negatyvi būsena – UŽKREČIAMA. Negatyvumas plinta žymiai greičiau ir plačiau, nei kūno ligos.

Pagal rezonanso dėsnį vieno žmogaus skleidžiamas negatyvumas aktyvuoja ir maitina užslėptą negatyvumą kituose žmonėse taip ilgai, kol jie patys neįgyja prieš jį  imuniteto – t.y., aukščiausio sąmoningumo.

Todėl pagalvokime – didiname mes negatyvumą šiame pasaulyje, ar, atvirkščiai – valome jį nuo šios negandos?

Mes esame atsakingi už savo vidinę būseną, mes patys, ir niekas kitas – tiesiog todėl, kad esame atsakingi už mūsų planetą. Kaip viduje, taip ir išorėje: jei žmonės valosi savo vidinį užterštumą, tuomet jie tuo pačiu nustoja skleisti negatyvumą ir išorėje.

Tačiau kokiu gi būdu mes galime atsikratyti negatyvumo?

Atmesti jį. Kaip atmetame karštą anglį, kuri degina ranką. Kaip nusimetame nereikalingą slegiančią naštą nuo pečių, kurią pavargome nešti.

Sąmoningai pripažinę, kad daugiau nenorime ir negalime kentėti skausmo arba tempti tą nepakeliamą naštą – mes tiesiog tai paleidžiame.

Kai patiriame negatyvius pergyvenimus, gilų kūno ar psichikos skausmą, nerimą ar neviltį, mes pasineriame vis giliau į būdingą tokiai būsenai nesąmoningumą, todėl transmutuoti, priimti šias situacijas galime maksimaliai atgavę sąmoningumą ir dėmesingumą – taip galime aiškiai suvokti ir priimti tai, kas vyksta.

Kita vertus, daugybę paprasčiausių nesąmoningo negatyvaus elgesio modelių galima lengvai atmesti tą pačią akimirką, kai suvokiame, kad daugiau jų nenorime, kad jie mums jau nereikalingi.

Kai tik mes suvokiame, kad turime pasirinkimą – mes aiškiai pajuntame, kad nesame vien tik primityvių sąlyginių refleksų valdomi. Būtent aukščiausio sąmoningumo akimirką atsiveria galimybė pajusti akimirkos “Čia ir Dabar“ jėgą.

Be sąmoningumo mes neturime pasirinkimo. Sąmoningumas –  vienintelis “vaistas“ nuo negatyvumo plitimo.

Mintys iš E. Tolle paskaitos, vertė ruvi.lt

Stebuklinga meilės energija

Meilė – gyvenimo versmė, kurios ištakos – visų mūsų Kūrėjas, ši gyvenimo versmė teka per kiekvieną žmogų ir visą žmoniją. Pristabdo ir sukausto šią versmę tik negatyvumas: egoizmas, baimė, priešiškumas, pavydas, godumas..

Meilė – tai absoliutus gėris: harmonija, vienybė, saugumas, ramybė, džiaugsmas, santarvė, lengvumas, laisvė, įkvėpimas, darna.. Tai gyvenimo energija, kuri sušvelnina ir nuramina bet kokią situaciją.

Todėl būtent tuomet, kai jaučiamės sutrikę, vieniši, išsigandę, nelaimingi, nusiminę – pasikvieskime meilę į savo gyvenimą!

Kaip tai padaryti? Paprastai: tiesiog pažvelkime su meile į artimą žmogų, pagalvokime apie kažką su meile, atlikime įprastus dienos darbus su meile..

Atverkime širdis ir švelniai pažadinkime meilę.. Tai nesunku, tik liaukimės matyti savyje ir kituose žmonėse vien trūkumus ir klaidas.. Mažinkime savo dėmesį negatyvumui.

Ir mes pastebėsime, kad mūsų meilė palengva auga ir tampa visaapimanti.. Pradėsime kurti aplink save meilės erdvę, ir viskas, kas paklius į šią erdvę, bus apgaubta mūsų meile.

Mes tapsime meilės šaltiniais – skleisime meilę ne tik savo, bet ir kitų žmonių gyvenime. Tapsime ramybės ir gėrio oaze, net jei aplink bus chaosas.

Taip auga gėris pasaulyje: susijungia, auga ir plečiasi mylinčių žmonių meilės erdvės..

Juk meilė – tikrų tikriausias regimas stebuklas ir magija, ji keičia ir harmonizuoja viską.. Tyliai, švelniai, bet užtikrintai. Nes mylėdami mes linkime visiems gero.. Mylintis žmogus ir kitame žmoguje pažadina meilės energiją.

Ir būtent meilė suteikia gyvenimui prasmę ir pilnatvę. Ryškiausia meilės išraiška Žemėje – Žmogus-Kūrėjas: jis kuria visų gerovei, jis tiesia kelią bendrai evoliucijai.

Atskleiskime meilę savyje, mylėkime ir branginkime vieni kitus! Meilė – tarsi saulė: kur ji nušvinta – sklaidosi ir galiausiai visai išnyksta tamsa 🙂 ..

Parengė ruvi.lt

Geros savaitės mums visiems 🙂 !

Laikas dalintis vidine šiluma

Kiekviename iš mūsų yra vidinė saulė…

Tik kažkas paslėpė ją giliai… taip giliai, kad ir pats nežino, kaip ją surasti…

Kažkas jos visai neslėpė… švietė dosniai ir visiems iš karto… ir visi taip priprato prie tos sklindančios šilumos ir šviesos, kad net nepagalvojo, kad ir tokiai saulei kartais reikia atsakomosios šilumos…

O kažkas tiesiog bijo parodyti, kad ji yra… bijo, kad jo saulė kitokia… bijo, kad išjuoks, sužeis, atims…

Aš tiksliai žinau, mielieji, kad net tie, kas, atrodytų, visiems laikams paskendo tamsoje, negimė be saulės…

Net tie, nuo kurių norisi bėgti ir daugiau niekada nesusidurti su jų dygiu piktybišku šalčiu… Net tie, kurie visada puola pirmieji…

Tiesiog kažkas savo saulę brangina ir saugo… juos taip išmokė… O kažkas drovisi jos ir slepia…

Ką aš noriu tuo pasakyti?..

Kad mes neskirstytume vieni kitų į blogus ir gerus… ypač dabar…

Ar bandėte kada pasakyti keletą paprastų ir gerų žodžių tam, kas yra irzlus ir sutrikęs?…

Pabandėte apkabinti vaiką tuo metu, kai jis susigūžė savo mažytėje vienatvėje, laukdamas eilinės kritikos?…

Ar bandėte nesipykti tuomet, kai buvote pasirengę būtent barniui, ruošdami iš anksto nuodingas žeminančių žodžių strėles?…

Pasidalinkite saule…

Nesakykite, kad jos nėra… yra…

Atsiminkite momentus iš savo gyvenimo, kai jūsų neįžeidė skaudžiu žodžiu, nesumaišė su purvu, neįtraukė į smulkias intrigas, bet – pasidalino saule…

Nebuvo taip?…

Tuomet pagalvokite, kaip gerai būtų, jei taip būtų…

Ir būtinai taip bus, nes tarpusavio sąveikos dėsniai veikia visada…

Nes savanaudiškas barteris neveikia, kai imituojama tai, ko nėra, ir bandoma tai pakeisti į kažką labai trokštamo…

Bet iš gerumo gimsta tik gerumas…

Ir tegul mes niekada su kažkuo nesuartėsime… Tegul nebūsime kažkam reikšmingi…

Tai viso labo reiškia, kad ne kiekviena saulė sutampa su kitos saulės šviesa…

Bet NEsutapimas – tai ne priešiškumas…

Dabar ne laikas susipriešinimui…

Dabar laikas dalintis šiluma, viltimi, palaikymu…

Laikas atrasti savo saulę, net jei ji labai giliai paslėpta…

Laikas būti su tais, su kuo turime šiltus tarpusavio ryšius, ir palikti ramybėje tuos, su kuo nesutapome ir sutapti negalime…

Saulės visiems!

Pagal Lilios Grad esė, vertė ruvi.lt

Ramaus ir šilto savaitgalio mums visiems 🙂 !

Pokyčių stebuklas

Kokia prasmė neigti pasaulį tokį, koks jis yra?

Štai kame pokyčių stebuklas ir paradoksas. Kai mes pavargstame nuo vidinės prievartos, kai daugiau nekovojame su tuo, kas dabar vyksta, kai mes daugiau neneigiame dabartinės situacijos mūsų gyvenime, mes pagaliau atsikvepiame ir nusiraminame.

Ir tik po to, kai esame ramūs, kai turime gilų ryšį su Dabartinės akimirkos pagrindu, mums atsiveria naujos perspektyvos ir neaprėpiamos galimybių erdvės. Užsimezga nauji ryšiai, atsiranda nauji sprendimai.

Iš ramybės ir situacijos supratimo taško, dalykai, kurie atrodė nepajudinami, dabar jau tokie neatrodo. Blokai jau ne tokie tvirti. Senos svajonės apie ateitį pradeda griūti ir užgimsta naujos.

Energijoms, kurios prieš akimirką atrodė neįmanomos, dabar jau leista judėti, išreikšti ir išlaisvinti savo kūrybinę ir gydomąją jėgą.

Kadangi mūsų akys plačiai atvertos, dabartinėje gyvenimo situacijoje mes pastebime naujas detales, kurių anksčiau nematėme, nes buvome įsitraukę į “geresnės ateities“ siekius.

Iš gilios vidinės ramybės taško mums lengviau žengti sekantį žingsnį. Ir kartais sekantis žingsnis reiškia apskritai nesiimti jokių veiksmų, o tik dar giliau suprasti ir priimti tai, kur mes dabar esame!

Ir tai nereiškia, kad mes pasiduodame. Tai ne pasyvumas ar pritarimas “negatyvui“. Tai nereiškia, kad atsisakome geresnės ateities. Tai nereiškia, kad sutrikome.

Iš tiesų tai didelė drąsa: pasirengimas sulėtinti gyvenimą, pasirengimas būti sąmoningu, pasirengimas pilnai išgyventi dabartinę mūsų gyvenimo sceną su visais jos džiaugsmais ir nelaimėmis, abejonėmis ir įkvėpimais.

Mūsų gyvenimo scenarijus neparašytas, jis nuolat rašomas. Ir jei priešinamės dabartinei scenai, mes iš esmės priešinamės visam gyvenimui. Pasipriešinimas gimdo tik pasipriešinimą.

Kartais pasipriešinimas gyvenimui taip pat gali turėti prasmę – jis gali mus atvesti į momentą, kai mes pavargsime priešintis gyvenimui! Ir tuomet, iškankinti kovomis, jūs giliai pasineriate į dabartinį momentą, ilsitės jo glėbyje, pasitikite gyvenimu, priimdami savo netobulumą.

Ir tuomet viskas atrodo įmanoma, viskas atrodo gyva, kai jūs patys jaučiatės gyvi. Ir tuomet gali įvykti realūs pokyčiai. Galbūt, lėtai, o galbūt, dideliais žingsniais.

Bet jūs daugiau neskubinate pokyčių. Jūs tiesiog leidžiate jiems įvykti. Pagaliau jūs atgavote pusiausvyrą, ir jūs jau ne problemos dalis, o problemos sprendimo išraiška.

Kartais mums reikia liautis bandyti keisti situaciją, kad ji pasikeistų pati savaime.

Pagal Dž. Foster esė, vertė ruvi.lt

Gyvenimas nuolat keičiasi..

Gyvenimas juda ir keičiasi – nuo vienų permainų iki kitų permainų, o tarpinis taškas tarp jų gali sukelti disonansą.

Paprastai tai gilus vertybių suvokimo periodas, tylos bei tuštumos metas, ir pojūtis, kad laikas tarsi sustojo.

O jūs esate įvykių sūkuryje stebėtojo vaidmenyje. Praeitis dar ne visai pasibaigė, o naujos realybės dar nėra, bet jūs visa savo esybe jau pasirengę transformacijoms ir perėjimui į kitą gyvenimo lygmenį.

Gali atrodyti, kad jūs esate tik pasyvus stebėtojas visko, kas vyksta aplink jus ir jūsų gyvenime. Bet tai laikina. Tokiais momentais svarbu suprasti, kas vyksta, ir kad tai jums nepakenks, jei jūs nedarysite neapgalvotų veiksmų, norėdami ištrūkti iš kaustančios jus tuštumos.

Šis laikas skiriamas žmogui išvadoms, apmąstymams ir perėjimui į naują etapą, remiantis savo patirtimi. Tiesiog stebėkite permainų energijos tėkmę savo gyvenime, ir netrukus suvoksite, kur ji veda.

Tai vienintelis sklandus būdas praeiti gyvenimo pakopas neskausmingai, tyliai ir ramiai, be staigių judesių, trūktelėjimų ir iškritimų iš realybės.

Ištyrinėti save, kaip sudėtingą mechanizmą, atlikti sielos restauraciją ir susitelkti vėl, kad pratęstumėte savo kelią su naujomis jėgomis, švaria sąmone ir įgyta, iki smulkmenų ištyrinėta, širdies, sielos ir proto patirtimi.

Įsiklausykite į tylą. Pamilkite jos nebylią ramybę. Tegul netrikdo jūsų tai, kad kartais jūs – tiesiog stebėtojas.

Mokykitės suprasti savo būsenas, ir tuomet jūs galėsite lengvai valdyti save, o galiausiai – ir savo gyvenimą. Naują gyvenimą, kuris užgimsta jumyse..

Pagal A. Hofman esė, vertė ruvi.lt

Ramios, geros savaitės mums visiems 🙂 !