Sutapkime..

Mes susiliejame vienas su kitu, nederindami emocinės kraujo grupės, mielieji…

Ir todėl niekaip negalime apskaičiuoti suderinamumo…

Ir todėl vieni, suartėję, naikina vienas kitą, nuodydami savo kitoniškumu, pavergdami priešingomis vertybėmis, spausdami neįvykdomais norais…

Ir todėl kiti, net netikėtai ar keistai susitikę, tampa vienas kitam išsigelbėjimu, sustabdydami praeities skausmą, gydydami opias žaizdas, papildydami naujomis jėgomis…

Vienoda emocinė kraujo grupė gali pakelti du žmones į neįsivaizduojamas, ir nuolat augančias artimumo aukštumas…

Ir tos aukštumos niekada neapauga įpročio kerpėmis…

Niekada nesudaro sąlygų neapykantai, išdavystei ar priešiškumui…

Todėl kad suderinamumas ne tiek SPRENDŽIA problemas su maksimaliu subtilumu, kiek NESUDARO SĄLYGŲ joms atsirasti…

Suderinamumas kalbasi…

Jis geranoriškas…

Jis priima…

Jis padeda…

Jis atleidžia, neskriaudžia ir nežemina…

O nesuderinamumas negydomas…

Sutapkite…

Ir niekada neimituokite sutapimo… nepavyks…

Pagal Lilios Grad novelę, vertė ruvi.lt

Visiems gražaus savaitgalio 🙂 !

Reklama

Pastebėjimai, įžvalgos, citatos..

*Skirkime kartais laiko tylai.. Ji reikalinga mums taip pat, kaip ir bendravimas.

*Tik žodžiai ir darbai iš širdies pasiekia kitų žmonių širdis..

*Kiekvienas nesavanaudiškas veiksmas yra labai svarbus įnašas į visuotiną gėrį.

*Meilės mūsų gyvenime yra lygiai tiek, kiek jos yra mumyse.

*Gyvenimo tikslas – gyvenimas.

*Laikas – ne pinigai, laikas – tai mūsų gyvenimas. Gyvenimas – tai meilė, kūryba, vienybė.., o ne prekė turguje.

*Pinigai – tai tik įrankis manipuliavimui. Todėl labai svarbu suprasti – ką jie gali, o svarbiausia – ko jie negali.

*Žmonės taip atitolo nuo gamtos, kad pradėjo vadinti ją laukine.

*Jei žmogus suklupo savo gyvenimo kelyje, tai nereiškia, kad jis eina ne ten.

*Koks svarbus, o kartais – lemiantis, yra palaikymas sunkią akimirką.

*Vienintelis “vaistas“ palūžusiam žmogui – neabejingų, gerų žmonių supratimas ir palaikymas.

*Nei vienas gyvūnas nepalieka žmogaus todėl, kad žmogus palūžo, susirgo ar paseno.

*Būtent tuomet, kai negalime pakeisti situacijos – turime keistis patys.

*Sako: “Niekas nieko niekam neprivalo..“ Bet mes.. reikalingi vieni kitiems.

*Gali sėti ką nori, bet skinsi tik tai, ką pasėjai.

*Kartais lengviau atsisakyti kilnių tikslų, nei smulkių įpročių.

*Kai žmogus gyvena protu, o ne širdimi – jis nejaučia skirtumo tarp harmonijos ir disharmonijos, tarp tiesos ir melo, tarp to, kas tikra, o kas – ne.

*Tik širdyje yra visi mūsų gyvenimo kelrodžiai.

*Egoizmas – kai žmogus nori imti, reikalauti, gauti. Meilė – kai žmogus nori dalintis, dovanoti, padėti..

*Kaip gražiai bepavadintume blogį, tačiau blogio pasekmės dėl to nepasikeis.

*Kaip besirinktume iš dviejų blogybių mažesnę – ji vis vien išlieka blogybe.

*Gėris, kaip ir blogis, neatsiranda savaime – tai daro žmonės. Būkime geri vieni kitiems – ir blogis išnyks savaime..

*Šviesios, doros mintys subrandina gražius poelgius.

*Šioje Visatoje viskas susieta, viskas veikia viską: jei keičiasi viena, net mažiausia dalelė – kinta ir visuma. Tame ir žmogaus jėga keisti pasaulį, keičiant save.

*Gerumas panašus į pienę: pražysta širdyje ir pasklinda į aplinką mažais pūkeliais, didindamas Gėrį pasaulyje..

*Tobulumas slypi paprastume.

*Pasaulyje daugybė gražių vietų, bet pati mieliausia – ten, kur mūsų laukia..

*Laimė nebūna triukšminga.. Ji visada tyli ir jauki, švelniai apgaubia mus gerumu ir šiluma.

*Tiesos nereikia įrodinėti: grožį matome, išmintį suprantame, gerumą jaučiame..

*Kad atgaivintume šį pasaulį – turime pripildyti jį meile.

*Viskas, kas daroma su meile – su meile ir sugrįžta 🙂 ..

Parengė ruvi.lt

Gražios, šiltos savaitės mums visiems 🙂 !

Tikras turtas

Jei vos užėję į namus jūs pajutote uogų pyrago aromatą; jei išgirdote skambų jus pasitinkantį balsą, atsklindantį iš kambarių; pastebėjote paprastas, bet mielas užuolaidas ant langų, o jūsų kojas švelniai palietė minkšta katės nugarėlė…

Tuomet žinokite – šiuose namuose gyvena jauki laimė, kruopščiai namiškių  surinkta po dalelytę į vieną visumą. Ir kiekviena smulkmena-brangenybė šildo, džiugina širdį..

Ir visai nebūtina puošti namus paauksuotais lipdiniais, pirkti prabangius šviestuvus ar marmurinę kriauklę.

Tikras turtas – tai žavus paprastumas…

Aviečių pyragas su cukraus pudra, savo rankomis pasiūta prijuostė su kišene ir nėriniuotais kraštais, lininė staltiesė ant pietų stalo, močiutės servizas, jaukus bendravimas ir ramunių puokštė gerai nuotaikai…

Pagal Anos Čiulanovos novelę, vertė ruvi.lt

Saulėtos nuotaikos ir šilto savaitgalio mums visiems 🙂 !

Mylintis žmogus negali būti žiūrovu

Erichas Fromas daug pasvarstymų apie meilę parašė; daug pamokymų tiems, kas turi mokytis mylėti. O tai paminėjo tik kartą. O tai ir yra svarbiausias meilės požymis. Nebūti žiūrovu.

“Tegul žmogus pats sprendžia savo problemas, kapstosi iš nemalonumų, siekia sėkmės, tvarkosi su įpročiais, pasveiksta, įveikia, pagerina savo emocinę būseną, ištaiso elgesį, tampa harmoningu“. Tai teisinga.

Tik po to jūs, žiūrovai, kam jam būsite reikalingi? Kai jis viską pats pasieks ir su viskuo pats susitvarkys.

Tas, kuris sėdi parteryje, traškina kukurūzų spragėsius ir susidomėjęs stebi jūsų šuolius ir pastangas, iš tiesų jūsų nemyli.

Tas, kuris stebi jūsų asmeninę dramą arba tragediją iš žiūrovų salės, jūsų iš tiesų nemyli. Net jei susigraudina labai liūdnuose epizoduose. Arba nusisuka – kai baisu.

Tas, kuris spokso į tai, kaip mes kaunamės su priešu arenoje – vargiai ar myli mus visa širdimi.

Todėl žiūrovai – pašaliniai žmonės. Ir nereikia stebėtis, kad mes išsivaikštome į skirtingas puses tuoj po dramos ar tragedijos.

Ačiū už aplodismentus. Už dėmesį. Už pastabas. Bet toliau mes viską įveiksime patys. Mes išmokome įveikti.

Ateikite vėl į mus pasižiūrėti, – taip mes jiems pasakysime. Ir nepamirškite bilietų įsigyti. Juk žiūrovai visada ateina su bilietais.

O tie, kas mus myli – jie visada su mumis. Ir melodramoje, ir komedijoje, ir trileryje, – jie visada su mumis ir už mus.

Todėl kad mylintys žmonės nebūna žiūrovais. Niekada.

Pagal Anos Kirjanovos novelę, vertė ruvi.lt

Pripildykime gyvenimą.. gyvenimu

Svarbiausia, mano požiūriu, visų ieškančių priešnuodžio nuo savo nelaimių klaida – tai mintis apie tai, kad reikia atrasti kažkokią išskirtinę išmintį, teoriją, praktiką, kuri iškels į nematytas aukštumas ir atneš reikiamus rezultatus…

O tai yra visiškai ne taip, mielieji…

Todėl kad galima paaukoti dešimtmečius, o kartais ir visą gyvenimą, studijuojant nesibaigiančius ir beveik visada vienas kitam prieštaraujančius mokymus, bet laikas praeis, o tu taip ir liksi sėdėti ant griuvėsių, nežinodamas, ko griebtis…

Deja, aš mačiau ir tebematau daugybę tokių guru-atsiskyrėlių pavyzdžių, kurie vis bando visiems atleisti arba atrasti kaltus, ar atskirti dvasią nuo kūno, ar patirti “emocinį pirmapradiškumą“, arba pabūti nirvanoje, ar pagiedoti mantras lotoso pozoje, ar įteigti sau mintį apie gebėjimą valdyti pasaulį, ar levituoti, ar regresuoti į praeitą gyvenimą, arba nušlifuoti save iki “geriausios versijos“, ar išvalyti čakras, arba užsiimti dar kažkuo nuolatos ir be galo, išskyrus vieną –

REALŲ GYVENIMĄ…

O juk svarbus būtent jis, ir mūsų buvimas jame, o ne būdai nuo jo pabėgti…

Mes visi anksčiau ar vėliau pradedame suvokti, kad vertinga TAI, KĄ MES IŠ TIESŲ DAROME, o ne tai, kam be galo teoriškai ruošiamės…

Nereikalingi šiame gyvenime diplomai… Reikalingas sąmoningumas ir konkretūs darbai…

Nereikia mokytis mylėti – reikia mylėti gyvą žmogų… Reikia būti su juo, jausti jį, rūpintis juo, palaikyti jį, suprasti jį ir suteikti jam tiek laimės, kiek tik įmanoma… Ir su dėkingumu priimti visa tai iš jo… Praktiškai, o ne teoriškai…

Nereikia mokytis atleisti – tiesiog nereikia skaudinti kitų…

Ir nereikia kankintis nuoskaudose – reikia atleisti, arba išbraukti žmogų iš pasitikėjimo sąrašo, ir eiti toliau…

Nereikia atsiskirti nuo visų tam, kad augtume dvasiškai, nes žinios, nepritaikytos realybėje – negyvos žinios…

Nepakanka skaityti, klausyti, mokytis, atlikti praktikas – reikia TAIKYTI jas kiekvieną dieną savo asmeniniame gyvenime…

Nereikia bėgti iš ten, kur tu nieko nepadarei..

Ir nereikia galvoti, kad sugebėsi kažką padaryti per atstumą… nesugebėsi…

Sugrįžk ir padaryk bent kažką… Ir tuomet, kai tas “kažkas“ taps sistema, o ne vienkartiniai bandymai priešokomis, tuomet bus ir rezultatai…

Nereikia sklandyti virš gyvenimo, REIKIA NUSILEISTI ANT ŽEMĖS IR GYVENTI PAPRASTĄ ŽMOGIŠKĄ GYVENIMĄ… Tame ir yra visa išmintis, mielieji, o ne tuščiose iliuzijose, kad yra super-žmonės, kurie vienu rankos mostu pavers visus laimingais nugalėtojais…

Stebuklų nėra, esame mes… Bet mes galime labai daug…

Ir jei yra pasaulyje nors vienas žmogus, kurį mes sušildėme savo širdies šiluma, tuomet viskas jau įgauna prasmę…

Tame ir yra visa paslaptis…

Neieškokite išskirtinių mokymų – dovanokite laimę tiems, ką mylite…

Pagal Lilios Grad novelę, vertė ruvi.lt

Gražios, šiltos savaitės mums visiems 🙂 !