Praregėjimai (36)

Kaip iš pumpuro išsivysto gėlė, o iš gėlės – vaisius, taip ir iš vienos dvasinės patirties gimsta kita, o iš jos – nauja, o iš kitos – dar viena..

Ir kiekviena patirtis vis platesnė ir subtilesnė, priartinanti žmogų prie harmonijos. Kiekvienas etapas – tai dvasinė patirtis, vedanti į sekančią, aukštesnio lygmens patirtį.

Šios etapų kaitos žmogus gali nepastebėti, jų laikas neapibrėžtas. Žmogaus dvasinį augimą ir tobulėjimą galima pamatyti iš jo pasikeitusios vidinės būsenos, elgesio ir pasaulėžiūros.

************

Labai svarbu išmokti pamatyti įvairių reiškinių priežastis. Tik aiškiai suprasdami priežastis, galime keisti arba pašalinti pasekmes – tik taip mes galime sąmoningai kurti mūsų realybę.

Pavyzdžiui, jei mes norime atsikratyti socialinio neteisingumo – turime suprasti jo priežastis, jas šalinti ir kurti sąlygas socialiniam teisingumui.

Juk jei mūsų namų ūkyje kažkas netvarkoje – mes ieškome priežasčių, kodėl taip yra. Tarkim, jei sugedo automobilis – mes jį taisome, o ne puolame jį dažyti, kad gražiau atrodytų..

Kol neišsiaiškiname reiškinio priežasties ir jos nekeičiame, visi mūsų bandymai kažką gerinti yra beprasmiški.

***********

Dvasinis kelias – tai pokyčių kelias, kuriame nėra ko prarasti, išskyrus mūsų iliuzijas. Tačiau dabar mes skęstame iliuzijose, todėl kelias į savo tikrąjį “aš“ kartais labai ilgas..

***********

Bet kokie sunkumai gyvenime pilnai atskleidžia aplinkinių žmonių tikrąjį veidą. Vieni pabėga, kiti nusisuka ar net pradeda kenkti, o treti ištiesia palaikymo ir pagalbos ranką.

Būtent žmonių elgesys sunkią akimirką parodo jų geriausias arba blogiausias savybes. Žmoniškumas ten, kur bėdoje žmonės vienijasi, kartu ieško sprendimų ir padeda bėdos ištiktiems.

Tamsiu metu gerai matomi Šviesūs Žmonės..

************

Neįmanoma išmokti plaukti su gelbėjimosi liemene arba išmokti vairuoti sėdint prie kompiuterio. Neįmanoma sukurti šviesaus pasaulio tik kalbomis apie šviesią ateitį.

Jei norime kažko pasiekti, turime veikti: visi kartu ir kiekvienas savo gyvenime – ryžtingai ir atsakingai, atsisakant visko, kas stabdo ir kuria problemas.  Ir didžiausios problemos šiandien yra mūsų mąstyme..

Mes tikime labai keistais dalykais, bet nematome, kad tai neatitinka realybės, o todėl iškreipia mūsų pasaulėžiūrą, kelia vidinius prieštaravimus, slopina mūsų iniciatyvą ir kūrybingumą bei kuria nesibaigiančias problemas.

Mes tikime, kad būtina nuolatinė kova, kad kariaudami galime pasiekti taiką.. Tikime, kad pinigai yra didžiausia vertybė, kad daiktai gali mus padaryti laimingais.. Mes patikėjome, kad nieko negalima pakeisti, kad taip, kaip yra – vienintelė teisinga realybė, ir viskas bus kaip buvę.

Pradėkime nuo savo mąstymo – atgaukime suvokimą, kas yra tikra gyvenime, kokios mūsų tikrosios vertybės. Ir – veikime: paverskime neapykantą – meile, priešiškumą – vienybe, pyktį – gerumu, egoizmą – altruizmu, godumą – dosnumu, melą – sąžiningumu..

Nebijokime pokyčių – griūva tik tai, kas jau atgyveno ir beviltiškai paseno, bet šalia visada ir būtinai gimsta naujos galimybės ir begalinė kūrybinė erdvė..

************

Ar kada nors bandėte pažiūrėti į pasaulį kito akimis? Nors akimirką, nors kelias sekundes?

Jūsų mamos akimis, jūsų tėvo akimis.. Arba – jūsų mylimo žmogaus, jūsų vaiko, draugo, kaimynės, bendradarbio, praeivio, o gal jūsų naminio gyvūno akimis?..

Pabandykite, įsijauskite į tai visa savo širdimi, esybe, siela… Ir jūs patirsite Apreiškimą, patį giliausią ir patį svarbiausią gyvenime suvokimą – jūs pajusite Vienybę..

************

Parengė ruvi.lt

Reklama

Kelias į būsimą pasaulį

*Tik atmetęs visas nuomones iš išorės apie tai, koks tu turi būti, gali suprasti, kas tu esi. Tik supratęs, kas tu esi, gali pamatyti, kuo tu gali tapti.

*Šaltinis neprilygsta upei. Upė neprilygsta jūrai. Atradęs save prilygsta vandenynui.

*Tas, kas buvo niekuo, gali tapti viskuo. Tas, kas buvo viskuo, gali tapti niekuo. Išorinis reikšmingumas neturi nieko bendro su vidine didybe.

*Galima sukaupti daug žinių ir nežinoti nieko. Galima neturėti žinių ir žinoti daug. Tik asmeninės patirties tyloje gimsta praregėjimai.

*Kol yra priešiškumas viduje, kovos neišvengiamos. Kol tavyje nėra taikos, kartu su tavimi visada vaikščios kova.

*Galima netikėti rojumi – ir gyventi jame. Galima neigti pragarą – ir būti jame.

*Paniręs į minią neatras savęs. Atsižadėjęs pasaulio nepažins kitų.

*Akli vadina save praregėjusiais. Kurti tvirtina girdintys. Bepročiai vadina save normaliais. Ar atsiras sveikiems vieta sergančių pasaulyje?

*Miegantis protas kupinas iliuzijų. Jis panašus į vandens nešėją su kiaurais kibirais. Tik pabudus galima pamatyti miegančius.

*Pabudęs pamatai aplink save miegančius. Užmigęs vėl, nustoji juos matyti.

*Meilė tampa neapykanta, o neapykanta atrodo kaip meilė. Miegančiųjų meilė ir neapykanta pasmerktos nuolat keistis vietomis.

*Miegančiųjų kelias ilgas. Pabudusiųjų kelias sunkus. Pabudus gyvenimas tik prasideda.

*Kai pabundi, pasijunti vienišas. Miegantys nesugeba eiti kartu su pabudusiais. Pabudę gali padėti miegantiems prabusti.

*Iš pradžių buvo sapnas. Paskui ėmė busti sąmoningumas. Su sąmoningumu atėjo praregėjimas. Toks šio pasaulio kelias. Toks kiekvieno žmogaus kelias.

*Šviesa neprasiskverbia į užmerktas akis. Šviesa išsklaido tamsą, nes tokia jos prigimtis. Tai dėsnis.

*Saulė neskirsto į teisius ir neteisius. Saulė tiesiog šviečia. Atradęs save tampa tarsi saulė.

*Besidžiaugiantis nepastebės kliūčių. Liūdintis kliūtis padidins. Ir tik ramus aiškiai mato visą kelią.

*Sunku priimti tai, kas keičia pasaulio vaizdą. Sunku priimti tai, kas jį griauna. Neįmanoma nupirkti naujo. Tik kūrėjas gali sukurti savąjį.

*Kam tyrinėti kitus pasaulius, jei savo namai tokie apleisti? Tik susitvarkius savus namus, galima žvalgytis į kitus.

*Atgyvenusios žinios reikalauja atsinaujinimo. Naujas laikas reikalauja naujų atradimų. Pačiu vertingiausiu atradimu kiekvienam žmogui taps jis pats.

*Gyvenantys permainų laikais skundžiasi laikinais sunkumais, nes nemato kylančios už horizonto saulės. Neįmanoma sustabdyti saulėtekio, bet tik atitraukus akis nuo žemės, galima praregėti.

*Vieningas, transformuotas, jaunas, džiaugsmingas, dainuojantis, mylintis, klestintis.. Toks mūsų būsimas pasaulis 🙂 !

Mintys iš L. Timongo “Laisvės knygos“, vertė ruvi.lt

Gėlės ir Bitės

Kodėl vieni žmonės taip mėgsta keliauti, o kiti – labiau mėgsta būti vienoje vietoje?

Ir – tiek vieni, tiek kiti jaučiasi dėl to gerai? Kodėl taip yra?

Tuos, kurie mieliau renkasi sėslų gyvenimą, galime pavadinti “Gėlėmis“. Tai žmonės, kurie ilgą laiką gyvena tam tikroje vietovėje ir jaučiasi labai puikiai.

Žmonės-Gėlės sąmoningi, labai jautrūs, gyvena atvira širdimi, todėl susiderina su tam tikromis Žemės ir Visatos energijomis ir sukuria čia tikrą Jėgos Centrą – Šviesos, Meilės ir Kūrybos erdvę. Jie tampa harmonijos “inkarais“..

Todėl jie nenori ilgam palikti šios erdvės – čia jie jaučiasi lyg namie, nes žino, kad jų misija – skleisti Šviesą. Patekę į tokią harmonijos erdvę, kiti žmonės taip pat pajunta džiaugsmą, įkvėpimą, palengvėjimą, polėkį..

Jei Žmonės-Gėlės persikelia gyventi į kitą vietą, neilgai trukus jie ten taip pat sukuria naują Jėgos Centrą ir pradeda skleisti Šviesą. Tai labai subtilus ir imlus procesas, kuriam reikalinga tyla, ramybė ir vidinis susikaupimas.

Ir nors Žmones-Gėles kiti laiko namisėdomis, tai nereiškia, kad jie nekeliauja ar nekeičia gyvenimo vietos. Tačiau jie tai daro retai..

Bet yra ir žmonės, kurie labai mėgsta keliauti – juos galime pavadinti “Bitėmis“. Jie labai aktyvūs ir energingi, jiems gyvybiškai reikalingas nuolatinis judėjimas ir vietovių kaita..

Tokie žmonės keliauja iš vienos Šviesos Erdvės į kitą, jie perneša informaciją nuo vienos “Gėlės“ į kitą, ir tokiu būdu jas sujungia..

Jų misija – informacijos surinkimas, skleidimas ir Jėgos Centrų apjungimas Žemėje.

Todėl Žmonės-Bitės taip mėgsta keliauti, o gyvendami ilgai sėsliai, jie pradeda liūdėti ir nuobodžiauti, jie nejaučia gyvenimo pilnatvės, nes neatlieka savo misijos..

Taigi, žmonės skirtingi, nes skirtingos jų misijos. Todėl neskubėkime teisti užkietėjusių namisėdų ar nenustygstančių vienoje vietoje keliautojų..

Kiekvienas atlieka savo misiją, ir kiekviena iš jų yra labai svarbi 🙂 ..

Pagal nežinomo autoriaus alegoriją, vertė ruvi.lt

Saulėto visiems savaitgalio 🙂 !

Praregėjimai (35)

Tamsa, arba, kitaip – blogis – atsiranda ir keroja ten, kur nėra meilės, rūpesčio ir gerumo, ten, kur yra apgaulė, žiaurumas ir prievarta.

Blogis minta blogiu ir iš jo auga, atsiskirdamas nuo Šviesos ir pradėdamas savarankišką gyvenimą.

Bet ten, kur atsiranda Šviesa – tamsa išnyksta. Ji tiesiog ištirpsta Šviesoje, nes Šviesos vibracijos yra stipresnės..

Tai evoliucijos dėsnis: aukštesnio dažnio energijos visada ištirpdo ir pakeičia žemesnio dažnio energijas. Taip mes vystomės, siekdami harmonijos ir pilnatvės.

************

Mes visi atsakingi už tai, kas vyksta su žmonija, nes visi mes esame žmonijos dalelės. Mūsų mintys kuria formas ir įvykius, o tai kuria visų mūsų realybę. Mūsų planetos gerovė priklauso nuo žmonių minčių.

Kaskart, kai gimsta kažkokia negatyvi mintis, ji sujaukia mūsų pasaulį. O jei žmogaus protas perpildytas savanaudiškomis ir piktavališkomis mintimis – tokių minčių pasekmės bus destruktyvios.

Kai dauguma žmonių nuolat generuoja negatyvias mintis – gimsta pasaulinės problemos..  Kuo skurdesnis žmogaus vidinis pasaulis – tuo lengviau jam įdiegti iš išorės negatyvius mąstymo šablonus.

Mūsų planetos gerovė priklauso nuo mūsų minčių – atminkime tai ir būkime atsakingi už jas. Kai mūsų mintys šviesios ir kupinos Meilės – tuomet šviesėja, darosi harmoningesnis ir mūsų pasaulis.

************

Įsivaizduokite padidinamąjį stiklą, pro kurį liejasi saulės spinduliai. Jei judinsime stiklą iš vieno šono į kitą, tuomet saulės spindulių energija išsisklaidys ir nesikoncentruos į vieną tašką.

Tačiau jei pritvirtinsime stiklą tam tikrame aukštyje, tuomet sukoncentruosime saulės spindulius į tašką, ir ta išsklaidyta šviesa kaipmat įgaus jėgą, kuri gali įžiebti liepsną..

Tas pats vyksta ir su mūsų mintimis.

************

Nuoširdus ketinimas padėti kitam – žmogaus savybė, nurodanti, kad jis pabudo iš iliuzijų letargo ir pradeda vaduotis iš egoizmo pančių.

Ir ką žmogus bedarytų šio proceso pradžioje, net jei toji pagalba siūloma primygtinai – tai visada bus teisinga, nes jo pirminis polėkis yra labai nuoširdus.

Svarbiausia – nesustoti, vystyti šį procesą ir mokytis iš galimų klaidų, kol galiausiai ateis tikslingumo pojūtis.

Nuoširdi pagalba kitiems žmonėms – tai tiesus kelias į altruizmą, vienybę, sveiką sąveiką, santarvę ir bendradarbiavimą visų labui.

************

Kai žmogus daro kažką be meilės ir neprofesionaliai – tai “chaltūra“.

Kai žmogus kažką daro be meilės, bet profesionaliai – tai amatas.

Kai žmogus kažką daro neprofesionaliai, bet su meile – tai hobis.

Kai žmogus kažką daro profesionaliai ir su meile – tai menas 🙂 ..

************

Ką reiškia – mylėti save? Tai jau tikrai ne gailestis sau, egoizmas ar susireikšminimas – visa tai senojo, atgyvenusio pasaulio iliuzijos..

Meilė sau pirmiausiai susieta su tikrąja žmogaus prigimtimi – Žmoniškumu: su Tyrumu, Aiškumu, Sąžiningumu, iš kurių gimsta šviesios mintys, kilnūs siekiai, geri darbai, vienybė..

Žmoniškumo išraiška – tai ypatinga vidinė “higiena“, tai labai svarbus žmogaus gyvenimo “variklis“! Žmogaus buvimas tikru Žmogumi – ir yra Meilė Sau 🙂 ..

************

Parengė ruvi.lt