Švelni kurianti jėga – moteriškumas..

*Švelniose moters rankose – raktas į šeimos laimę. Moteris gali sutelkti šeimą, sukurti jaukumą namuose ir harmoniją bendravime. Ir tai yra svarbiausia moters realizacijos sritis, atnešanti laimę moteriai, visiems jos šeimos nariams ir visuomenei.

*Didžiausia moters vertybė – jos būsena, jos vidinė šiluma. Moteriškumas – tarsi jauki liepsnelė, prie kurios gera pabūti ir sušilti. Jei moteris moteriška – šeimoje bus meilė, pagarba, tvarka, santarvė ir laimė, o namai – jauki oazė, kur visiems gera sugrįžti, kur visi laukiami ir apgaubiami nuoširdžiu rūpesčiu.

*Kad būtų moteriška, moteriai nieko nereikia specialiai daryti – tereikia tiesiog išlikti savimi.. Moteriškumas – tai moters prigimties natūralumas. Moters jėga ne tame, kad sukiotų vyro galvą jai norima kryptimi, bet tame, kad padėtų vyrui vystyti jo geriausias savybes. Mylėti žmogų reiškia linkėti jam gero..

*Moteris gali savo rankomis sunaikinti vyro vyriškumą, jei tik atsisako savo moteriškumo. Ir, atvirkščiai – jei moteris pilnai išreiškia savo moteriškas savybes, tuomet ir vyras pilnai išreiškia savo vyriškumą. Tokiu atveju žmonės papildo vienas kitą ir gimsta harmoninga sąveika.

*Moteriškumą žlugdo viskas, kas nukreipia moterį į konkurencijos, ambicijų ir jėgos sferą. Vystydama savyje nebūdingus jai vyriškus bruožus, moteris negali nejausti diskomforto, nes vyriškos savybės užgožia jos natūralumą, jos tikrąją prigimtį. Paradoksalu, bet siekdamos lygybės su vyrais, moterys pradeda su jais konkuruoti..

*Vyrai visada priešinasi nemoteriškam moters elgesiui – grubumui, spaudimui, žeminimui.. Ir kiekvienas vyras šį protestą išreiškia savaip: tylėjimu, nenoru būti namuose, abejingumu namiškiams, agresija, vengimu atlikti vyriškus darbus, polinkiu į azartinius žaidimus, neištikimybe, alkoholio vartojimu ir t.t..

*Moteriškumas – ne silpnumas, o subtilumas.. Dabar daug kalbama apie moters emocijų nepastovumą, tarsi tai – neatsiejama moters elgesio ypatybė. Tačiau tas emocijų nepastovumas tėra moters nebrandumas. Išmintinga moteris žino, kad nuotaiką namuose kuria būtent ji, todėl išmoksta valdyti savo emocijas šeimos labui.

*Ir nepainiokime tikrojo, vidinio moteriškumo ir dirbtino – išorinio, kuris tik padeda sukurti moteriškumo įvaizdį mados, parfumerijos, kosmetikos ir įvairių grožio procedūrų industrijų pagalba. Tikrasis moteriškumas – tai būsena, kuri pasireiškia ir moters išvaizdoje nepaprastu žavesiu.

*Šiuolaikinis pasaulis kupinas agresyvumo ir konkurencijos, todėl moteriai išsaugoti moteriškumą nėra paprasta. Moterys aktyviai dalyvauja socialiniuose procesuose, siekia saviraiškos darbe, o tam dažnai yra aukojami šeimos interesai. Iš kitos pusės – būtent tikrasis moteriškumas gali išgelbėti šį pasaulį nuo agresijos.

*Taika ir santarvė pradedama kurti šeimoje, o šeima – tai moters kūrybos sfera, todėl kiekviena moteris turi atsakyti sau į klausimus – kokia ji savo šeimoje, ar pakankamai skiria dėmesio savo artimiesiems, ar išsaugo savo prigimtines savybes ir kaip ji gali harmonizuoti šį pasaulį.

*Moters rankose – raktas ne tik į šeimos laimę, bet ir į harmoniją pasaulyje. Moters gerumas, dvasingumas, širdies šiluma, išmintis, dėmesingumas ir rūpestingumas – jos švelni jėga, kuri daro tikrus stebuklus.

*Moteris turi kilnią misiją šioje Žemėje – būti neišsenkančiu meilės, džiaugsmo, šviesos, grožio šaltiniu ir kurti Harmoniją 🙂 ..

Parengė ruvi.lt

Pasaka apie suskaldytą Tiesą

Nusipirko kartą vienas žmogelis Tiesą turguje. Sėkmingai nusipirko, galima sakyti, kad už ačiū..

Pasiėmė ją ir patraukė namo. Bet lengva pasakyti – pasiėmė! Ne taip jau paprasta su Tiesa vaikščioti. Didelė ji, sunki.. Kas bandė – žino.

Tempia žmogus savąją Tiesą, kankinasi. O mesti gaila.. Galiausiai šiaip ne taip pasiekė namus.

– Kur tu prapuolei? Ir ką čia atsinešei? – paklausė jo žmona.

Žmogelis viską jai papasakojo, tačiau niekaip negalėjo paaiškinti, kam ta Tiesa reikalinga ir kaip ja naudotis..

Guli Tiesa vidury kelio, pro jokius vartus į kiemą netelpa. O žmogelis su žmona tariasi, kaip ją pritaikyti ūkyje.

Pasuko vienaip, pasuko kitaip, pabandė pastatyti, bandė paridenti, bet nieko nesugalvojo. Na, ką tu darysi – nėra kur Tiesos dėti!

– Eik, – sako žmona, – į turgų ir parduok savo Tiesą. Daug neprašyk, kiek duos, tiek.. Vis vien iš jos jokios naudos!

Sunkiai nunešė žmogelis Tiesą atgal į turgų.. Atsistojo matomiausioje vietoje ir šaukia:

– Tiesa! Tiesa! Kam reikia Tiesos..

Bet niekas net nepriėjo..

– Ei, žmonės, imkit Tiesą, pigiai atiduosiu!

– Ne, – sakė žmonės. – Mums tavo Tiesa nereikalinga. Mes turime savo.

Bet štai prie žmogelio vienas gudrutis sustojo. Pasisukiojo prie Tiesos, apžiūrėjo ją iš visų pusių ir klausia:

– Ar daug prašai?

– Nedaug, visai nedaug, – apsidžiaugė žmogelis, – už ačiū atiduosiu, tik neškis.

– Už ačiū? – pradėjo derėtis gudrutis, – Ne, man tai per brangu.

Bet čia priėjo dar vienas gudrutis ir taip pat pradėjo derėtis. Galų gale nusprendė jie vieną Tiesą dviese nusipirkti.

Taip ir sutarė.. Perskėlė Tiesą į dvi dalis – gavosi dvi pusiau-tiesos: ir lengvesnės, ir patogesnės neštis, nei visa buvo. Suapvalino kraštus, padailino, ir tokios gražios gavosi – akių neatitrauksi..

Eina gudručiai per turgų, ir visi jiems pavydi.. Apspito juos kiti gudručiai ir ėmė prašyti dar susmulkinti tas pusiau-tiesas ir jiems parduoti.

Taip ir padarė: suskaldė jas į dar smulkesnes dalis, padailino ir pardavė, o kiti gudručiai jas dar smulkiau suskaldė, nugludino ir taip pat ėmė kitiems pardavinėti.

Ir ką gi – dabar visiems gudručiams ne tik lengva savo mažytes tiesas su savimi nešiotis, bet ir kalbėtis tarpusavyje lengviau pasidarė..

Kur reikia pasakyti žmogui, kad jis elgiasi nedorai, dabar galima pasakyti: “jūsų sunkokas charakteris“.

Apie melagį galima pasakyti, kad jis savotiškai mąsto, įžūlų žmogų galima pavadinti drąsiu, o vagį – apsukriu..

Štai taip gudručiai iki šiol skaldo Tiesą. Ir taip ją susmulkino ir nugludino, kad nė atpažinti jau neįmanoma.

Todėl ir pamatyti visą Tiesą dabar žmonėms taip nelengva..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Visiems saulėtos nuotaikos 🙂 !

Praregėjimai (33)

Nors dauguma žmonių bijo permainų, tačiau aiškiai jaučia, kad jos yra būtinos. Žmonija užstrigo, sustojo begalinėse kovose, priešiškume, agresijoje ir neviltyje. Nėra vystymosi, nėra judėjimo į priekį, tik sukimasis ir trypčiojimas ratu iki skausmo pažįstamoje ir taip išvarginusioje realybėje..

Todėl permainų troškimas jau sklando ore, bet mažai kas įsivaizduoja, kokios įspūdingos jos bus.. O baimė – tai senosios realybės nuolatinis palydovas ir manipuliavimo įrankis, kuris tapo mums toks įprastas, kad mes bijomės net gerų permainų.

Tačiau nėra nieko stipresnio už permainas, kurioms atėjo laikas – niekas negali jų sustabdyti ar atidėti. O stagnacijos chaosas, kuris aiškiai rodo visas gyvenimo sistemos klaidas, pažadins net kiečiausiai įmigusius.

Naujasis pasaulis jau užgimė pabudusių žmonių širdyse, ir kasdien bunda vis daugiau žmonių.. Ir visi jie jaučia: permainos bus esminės, gilios ir įkvepiančios.

Mes žengiame į Šviesos, Meilės ir Tiesos epochą, visuotinio nušvitimo epochą, kurioje kiekvienas žmogus prisimins ir galės pilnai išreikšti savo dvasinę prigimtį, savo geriausias savybes – žmonės mylės vieni kitus ir savo namus – Žemę, vienysis kilniems tikslams, tobulės ir kurs harmoniją visų labui.

************

Senasis pasaulis dabar kupinas įvairiausių prielaidų, baimių, apgaulės, panikos, melo, prasimanymų, nesusipratimų ir kitokios slegiančios miglotos informacijos, kuri aptemdo ir užvaldo net šviesiausių žmonių sąmonę ir neleidžia galvoti apie tai, o kas gi bus vietoje išeinančio pasaulio..

O iš tiesų būtent chaosas rodo, kad sistema žlunga, ir būtent chaosas iškelia į paviršių tai, kas buvo ilgai slepiama, būtent chaosas nuplėšia kaukes ir parodo tikruosius visų veikėjų veidus.

Ir kaip nurimsta audra gamtoje, taip nurims ir chaosas pasaulyje.. Svarbiausia – išlaikyti vidinę pusiausvyrą ir neatiduoti savo gyvenimo energijos tam, kas iškilo į paviršių ir neišvengiamai ištirps lyg sniegas pavasario saulėje.

Neįsitraukti į chaosą nereiškia abejingai stovėti nuošalyje. Neįsitraukti į chaosą reiškia suprasti vykstančius procesus ir neleisti įtraukti savęs skleidžiamam negatyvui, kuris prailgina chaoso trukmę.

Tai, kas atgyveno, dėsningai išeina: senasis skausmo, apgaulės, prievartos ir baimės pasaulis palengva traukiasi. Tai senojo pasaulio pabaiga, todėl turime keisti savo mąstymą, grįstą negatyvumu ir iliuzijomis, nes su “senais lagaminais“ į Naująjį Pasaulį nepakliūsime..

O Naujasis – Meilės, Vienybės, Kūrybos ir Džiaugsmo Pasaulis – jau ant slenksčio.. Aktyviai palaikykime jį savo šviesiomis mintimis, gerais darbais, Vienybe ir Meile – kad greičiau įgautų jėgą ir formas mūsų visų realybėje.

************

Dabar jau visiems sveikai mąstantiems žmonėms aišku, kad šiuolaikinė gyvenimo sistema su jos vertybėmis, taisyklėmis ir principais nebuvo kuriama tam, kad žmonės gerai gyventų.

Pagrindinis dabartinės sistemos principas, ir, kartu – esminis gyvenimo dėsnio pažeidimas: viską, kas žmogui priklauso pagal jo prigimtinę teisę, jis verčiamas pirkti už pinigus.

Kiekvienas žmogus šioje planetoje gimsta tam, kad gyventų – laisvai, kūrybingai ir taikiai, o vietoje to jis verčiamas išgyventi – kad mokėtų už savo būtinuosius ir primetamus poreikius ir tuo pačiu išlaikytų sistemą.

Šiandien žmogui nepriklauso nieko, nors jis ir gali turėti nuosavybę, kurią bet kurią akimirką gali atimti sistema, sugalvojusi naują įstatymą. Todėl žmogus yra.. sistemos nuosavybė, kuriam primetama bet kokia, nors ir pati absurdiškiausia jos valia.

Ir yra vienintelis raktas, leidžiantis tai pakeisti – tai žmogaus sąmoningumas. Sąmoningas žmogus mato realybę tokią, kokia ji yra: jis supranta savo tikruosius poreikius, suvokia tikrąsias vertybes, pamato visus poveikio mechanizmus žmogui ir palaipsniui maksimaliai nuo jų atsijungia.

Štai taip maži akmenukai apverčia didelį vežimą: sąžiningi, orūs, dori, pozityvūs, sveikai gyvenantys, be žalingų įpročių ir be vartotojiškų priklausomybių žmonės pradeda ardyti sistemą..

Juk jei yra grupė žmonių, kurie viską už visus sprendžia, kurie niokoja Žemę ir gyvybę joje, kodėl tuomet kita grupė žmonių negali nuspręsti transformuoti tą sistemą savo kasdieniniais dorais darbais, remiantis Meile, Dorove, Santarve ir Vienybe 🙂 ?.

************

Iš paskaitų apie futurologiją, parengė ruvi.lt