Keliavo kartą Laimė per mišką ir įpuolė į duobę..
Pravirko Laimė: “Kaip gi man iš čia išlipti? Aplink nė gyvos dvasios..“
Bet girdi – kažkas pro šalį eina. Apsidžiaugė Laimė, šūktelėjo:
– Gerasis žmogau, padėk man iš duobės išlipti!
Žmogus priėjo ir klausia:
– O ką man už tai duosi?
– O ko tu norėtum? – paklausė Laimė.
– Aš noriu didelio prabangaus namo prie jūros! – nedvejodamas išpyškino praeivis.
– Štai tau namas, tik padėk man..
Praeivis nubėgo apžiūrėti namo, o Laimė pasiliko laukti. Laukė, laukė.. Tačiau žmogus taip apsidžiaugė, kad pamiršo savo pažadą.
Laimė iš nevilties ir vėl pravirko.. Bet netrukus vėl išgirdo žingsnius.
– Žmogau, gerasis žmogau, ateik, padėk man iš duobės išlipti! – pašaukė ji.
– O ką aš už tai gausiu? – paklausė antrasis praeivis.
– Prašyk, ko norėtum.. – liūdnai atsakė Laimė.
– Aš noriu daug įvairių modelių automobilių! – atsakė praeivis.
Laimė įvykdė šį norą, o žmogus nurūko apžiūrėti automobilių, ir.. taip pat pamiršo Laimę iš duobės ištraukti.
Visai nuliūdo Laimė.. Jau nesitikėjo sulaukti pagalbos, bet ir vėl išgirdo kažką pro šalį einant.
– Padėkite, prašau.. – nusilpusiu balsu pašaukė ji.
Žmogus kaipmat pribėgo prie duobės, ištraukė Laimę, ir.. nuėjo sau.
Apsidžiaugė Laimė, pasivijo savo gelbėtoją ir klausia:
– Dėkoju tau, gerasis žmogau! O ko tu norėtum už tai, kad padėjai man?
Žmogus tik nusišypsojo:
– Ačiū, man nieko už tai nereikia..
Laimė plačiai nusišypsojo ir patraukė drauge su žmogumi – nuo šiol visur kartu su juo ėjo ir niekada jo nepaliko 🙂 ..
Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt
Visiems saulėto savaitgalio 🙂 !
ruvi 