Filmukas “Alternatyva“

Senas filmukas, simboliškai parodantis priešingas žmogaus savybes: egoizmą ir altruizmą. Ir kad tik susivienijus galima įveikti visus gyvenimo kelio sunkumus.. Pažiūrim:

Reklama

Kova – visada su vėjo malūnais..

Mums nuo mažens skiepijama mintis, kad kova – kilnus dalykas. Ir iš tiesų – susiejus šį žodį su visomis gyvenimo negerovėmis, gaunasi labai skambūs junginiai.

Ir idėja graži – jei jau šalinti blogybes, tai ryžtingai, su jėga! Ir šalina jas žmonija per visą savo istoriją.. Tačiau jų ne tik nemažėja, bet akivaizdžiai daugėja.

Paradoksas: tiek pastangų, o norimo rezultato – nėra. Atvirkščiai – tarsi apsėsta kovos manijos, žmonija kovoja su viskuo: net vaikučiai kompiuteriniuose žaidimuose traiško piktus paukštelius, žiūri filmukus apie monstrus blogiukus – ruošiasi tikroms kovoms..

O suaugusieji žiūri kovinius filmus ir kovoja jau su realiomis blogybėmis – su priklausomybėmis, su vaikų agresija, su agresija šeimoje, su klimato kaita, su viršsvoriu, su ligomis, ir – už savo teisės, už taiką.. Kovų laukas labai platus.

Tačiau kovodami mes tik didiname blogį ir tampame blogio daugintojais. Blogis – klastinga energija: kovodami mes aktyvuojame pyktį, agresiją, žiaurumą, neapykantą – t.y., tą patį blogį.

Be to, mes kovojame su matoma blogio išraiška, o tai reiškia – su pasekmėmis, palikdami blogio ištakas (priežastis), kurios ir toliau be perstojo “štampuoja“ blogį, su kuriuo mes kovojame ir kovojame..

Imkime paprasčiausią pavyzdį – kovą su viršsvoriu. Galima laikytis dietų, sportuoti, skaičiuoti kalorijas, bet jei žmogus neišmoks sveikai maitintis ir gyventi – nepanaikins viršsvorio atsiradimo priežasties – po visų dietų svoris dar labiau padidės.

Arba – kova su alkoholizmu. Vėl kova su pasekmėmis.. Sveikai mąstantys žmonės supranta, kad alkoholis yra legalūs narkotikai. Kol jie bus gaminami ir laisvai parduodami – išgydytų gretas greitai papildys tūkstančiai naujų alkoholikų. O ir socialinės sąlygos turi būti tokios, kad žmogui net nekiltų mintis temdyti savo sąmonę.

Keistai atrodo ir kova už taiką kariaujant.. Kol žmones tarpusavyje priešins, kol bus karo pramonė, kuri gamina žudymo įrankius – bus karai. Juk jei nebūtų ginklų, nebūtų ir karų provokatorių. O susipykę kaimynai blogiausiu atveju apsimėtytų akmenimis..

Kova su ligomis labai skaudi. Kiekviena liga turi keletą faktorių, kurie sudaro sąlygas jai atsirasti. Jei žmones būtų mokomi sveikai gyventi, jei maistas ir aplinka būtų sveiki, jei socialinė santvarka nekeltų nuolatinio streso – nebūtų sąlygų, kurios būtų palankios ligoms atsirasti.

Kiekvienas veiksmas turi pradžią, ištakas arba – priežastį. Jei pradedame kovoti su veiksmo pasekme – kovojame su vėjo malūnais.. Blogis gali būti neutralizuotas vieninteliu būdu – panaikinus jo pradžią, ištakas arba – priežastį.

Ir tai nereiškia, kad turime sėdėti rankas sudėję. Tiesiog turime mokytis atpažinti blogį – kad jo nekartotume. Ir ne tik matomą blogio išraišką – pasekmės, bet ir aiškiai matyti jo atsiradimo priežastis – kad nesudarytume sąlygų jam atsirasti.

Ir nors blogio dabar daug, atpažinti jį paprasta: blogis yra doros priešingybė. Kiekvienas žmogus turi įgimtą doros pojūtį per sąžinės balsą.

Doras elgesys yra stipriausias priešnuodis blogiui. Kuo daugiau dorų, tyros sąmonės žmonių – tuo greičiau baigiasi palankios sąlygos blogiui gyvuoti.

Todėl – baikime kovas su vėjo malūnais.. Ugnimi ugnies neužgesinsime, ką pasėsime – tą ir skinsime. Sėkime dorą – visas žmogiškas dorybes, tuomet skinsime taiką, vienybę ir meilę 🙂 .

Gyvenimo išmintis

Tarpusavio santykiuose viskas labai paprasta.
Prieš tai, kai ketini kažką pasakyti arba padaryti,
paklausk savęs: “Ar tai mus suartins, ar sustiprins vienybės ir meilės pojūtį?“
Jei taip – tuomet viskas gerai.
Jei ne – paklausk savęs: “Kodėl aš tai griaunu?“ (K.Dž. Džoulas)

********

Kartais kelią į laimę mums pastoja keistos nuostatos.
Pavyzdžiui, mūsų visuomenėje paskleista nuostata, kad už viską reikia mokėti, todėl dauguma žmonių įsitikinę, kad nemokamai nieko nebūna. Jie net nepastebi, kad pradeda mokėti ir už savo laimę..
Ir vietoje to, kad pažiūrėtų kitam žmogui į akis ir tiesiog džiaugtųsi bendravimu, jie traukia piniginę, norėdami atsiskaityti už partnerystę pinigais, dovanomis ar daiktais.
Tačiau tai ilgai nedžiugina, todėl tas žmogus dingsta iš gyvenimo kartu su perkama laime, o rankose lieka apgailėtini grašiai.. Tiek telieka iš tokios laimės..
Taigi: jie susimoka, o laimė.. dingsta.
Nes tokia nuostata prieštarauja žmoniškumui ir Kūrėjui.
Jūs manote, kad jis džiaugiasi, kai žmonės viską perka ir už viską moka?..
Arba: jis skaičiuoja – kiek kas moka, ir pagal tai – kas ir kiek laimės vertas?..
Tai labai keista nuostata.. (B. Chelinger)

********

Apsimetinėdamas žmogus pamiršta, kad galiausiai kaukė suauga su oda ir tampa veidu.
Išimčių nebūna, nors iš pradžių kaukė gali atrodyti svetima ir laikina.
Vienas apsimeta silpnu ir tampa silpnu. Kitas apsimeta ciniku ir tampa ciniku.
Niekas nestingdo sielos taip greitai, kaip melas.
Vanduo įgauna indo formą, kuriame jis yra. O jei vanduo sušąla – indas sutrupa, ir – štai ji, nauja forma!
Reikia būti labai atsargiems su laikinais dalykais.
Jie labai greitai gali tapti pastoviais. (J. Emets)

********

Prieš tave žmogus, iš kurio sklinda skausmo ir agresijos bangos. Neskubėk atsakyti jam tuo pačiu. Pagalvok. Kas dedasi jo sieloje?
Viskam yra priežastis. O kokia bus pasekmė – priklausys tik nuo tavęs.
Ko siekia šis žmogus? Skausmas ir agresija – tai meilės trūkumas. Žmogus, kurio širdyje yra meilė, nepatiria piktų jausmų. Viskas jam dainuoja ir alsuoja, viskas skleidžia grožį.. O žmogui, kuris svaido prieš tave žaibus – šią akimirką labiausiai reikia meilės.
Pas tave jį galėjo atvesti viena iš dviejų priežasčių. Pirmoji – panašus pritraukė panašų. Antroji – tavyje yra pakankamai meilės ir stiprybės, kad jomis pasidalintumei.
Ir nuo to, ką jam duosi, priklausys, kokia bus pasekmė, kuri artimiausiu metu pas tave sugrįš.
Atmink viena: tai, kas vyksta su šiuo žmogumi – yra meilės trūkumas, kurios nesąmoningai ieško jo kenčianti siela..
Kantrybės.. Kaip sakė vienas poetas: “Ugnies ugnimi neužgesinsi..“

********

Dievas – tai tavo vidinis balsas. Tau nereikalingas tarpininkas, tau nereikalingi jokie nurodymai, liečiantys tavo vidinį gyvenimą.
Turi padaryti tik viena: įsiklausyti į save, kad išgirstum tą tylų vidinį balsą.
Kai išgirsi jį, kai suprasi, kaip jo reikia klausytis – tavo gyvenimas pasikeis iš pagrindų.
Tuomet – ką bedarytum – tu viską darysi teisingai. (Ošo)

(Parinko ir vertė – ruvi.lt)

Gražaus visiems savaitgalio! 🙂

Sandėris

Šiuolaikinė visuomenė ignoruoja dorovę, todėl jos vietą (tuščia vieta nebūna..) užima vartotojiškos visuomenės šablonai. Kartais net nepastebime, kad vis dažniau pradedame derėtis: apsimoka-neapsimoka, o kas man už tai, kiek gausiu, ar verta, kokia nauda..

Ir keista net ne tai, kad žmogus – vienintelė gyva būtybė Žemėje, mokanti už savo gyvenimą, bet tai, kad daugeliui tai atrodo normalu. Tarsi tai būtų vienintelis įmanomas gyvenimo būdas..

Ir deramės jau ne tik piniginiuose reikaluose – santykiuose tarp žmonių taip pat siekiame naudos: tuokiamės iš išskaičiavimo, draugaujame su “reikalingais“ žmonėmis, tikimės palikimo. Nors.. širdies gilumoje ilgimės ir žmoniškumo: besąlygiškos meilės, nuoširdžių santykių, draugiškos šeimos, geranoriškumo..

O realybėje net į meilę žiūrime itin pragmatiškai. Pažiūrėkite į bet kokią pažinčių svetainę, arba paklauskite jaunos merginos – kokio ji norėtų vyro? Visos nori turtingų arba bent jau pasiturinčių sutuoktinių. O ką siūlo mainais? Jaunystę ir grožį – toks sandėris!

Bet pažvelkime į tokių sandėrių absurdiškumą, kai pradeda derėtis du savanaudžiai – štai epizodas iš realaus gyvenimo, kurį neseniai radau internete:

.. Viename iš amerikiečių pažinčių svetainių viena mergina prisistatė taip:

“Aš – graži, linksma ir protinga mergina. Noriu ištekėti už vaikino, kuris per metus uždirba ne mažiau kaip 500 tūkstančių dolerių.“

O vienas jaunas finansistas nepatingėjo atsakyti jai iš esmės:

“Aš perskaičiau tavo prisistatymą su dideliu susidomėjimu. Ir štai kaip man viskas atrodo.

Tavo pasiūlymas, žvelgiant tokio vaikino, kaip aš, akimis – vienareikšmiškai blogas sandėris. Ir aš paaiškinsiu, kodėl.

Jei kalbėsime tiesiai – tu siūlai savo grožį mainais į mano pinigus. Puiku. Bet juk tavo grožis pradės blėsti, o mano kapitalas – tik didės.

Žinoma, mano kapitalo augimo galimybe galima suabejoti, bet tu gražesnė tikrai netapsi!

Taigi, jei kalbėsime ekonomikos terminais, tu – prarandantis vertę, nuostolingas aktyvas, o aš – pelningas aktyvas.

Ir tu – ne tik prarandantis vertę aktyvas: tavo vertė krenta vis greičiau: po dešimties metų į tave niekas nė nepažiūrės.

Pirkti tave (o tu to prašai) – blogas biznis, todėl aš mieliau išsinuomuočiau tave.

Jei mano žodžiai pasirodys tau žiaurūs, pagalvok apie tai, kad – jei tik mano pinigai dings, taip pat pasielgsi ir tu.

Ir jei jau iki galo atvirai – kai tik tavo grožis išblės, man teks atsikratyti šio aktyvo.

Viskas labai paprasta. O sandėris, kuris naudingas man – tai pasimatymai, o ne santuoka.

Tikiuosi, aš tau padėjau.

Tiesa, jei esi pasiruošusi aptarti nuomos variantus – duok man žinią!“

Štai tokia situacija iš gyvenimo.. Kai girdime tokius jaunų merginų reikalavimus – priimame kaip normalų dalyką. Bet kai parašomas lygiavertis atsakymas – situacija atrodo absurdiška, nežmoniška.

Mes esame Žmonės. Ir nors esame vienintelės gyvos būtybės Žemėje, priverstos mokėti už savo gyvenimą, turime taip pat ir išskirtines prigimtines savybes: mes mokame mylėti ir kurti.

Todėl atsisakykime vartotojiško požiūrio į gyvenimą – jis žlugdo mūsų žmoniškumą. Susigrąžinkime dorovinius pagrindus – tuomet pradėsime mylėti ir kurti, o sandėriams tiesiog nebeliks vietos mūsų gyvenime 🙂 .

Skambutis Kūrėjui :)

– Alio! Sveiki, gal galėčiau pasikalbėti su Kūrėju?

– Laba diena. Tuoj, palaukite.. Jungiu!

– Labas, širdele mano! Įdėmiai tavęs klausau!

– Laba diena! Kūrėjau, artėja Naujieji metai.. Gal galėčiau paprašyti, kad išpildytum mano norą?..

– Žinoma, brangioji. Bet prieš tai sujungsiu tave su norų pildymo tarnyba, o tu pasistenk suprasti, kur anksčiau suklydai..

Ragelyje pasigirdo operatoriaus balsas: “Palaukite minutėlę.. Jungiame su norų skyriaus atstovu“.

– Sveiki! Ką jūs norėtumėte sužinoti?

– Sveiki. Mane pas jus nukreipė Kūrėjas. Jis pasakė, kad prieš įvardinant naują norą, reikėtų paklausyti ankstesnių..

– Supratau, minutėlę.. Štai jūsų norai. Jūs klausote?

– Taip, įdėmiai..

– Pradėsime nuo praėjusių metų pradžios:

“Kaip nusibodo darbas!“ – (Įvykdyta: “šis darbas – nusibodo“);
“Vyras nekreipia į mane dėmesio“ – (Įvykdyta: “vyras nekreipia dėmesio“);
“Gerai būtų nors nedaug pinigų“ – (Įvykdyta: “pinigų – nedaug“);
“Tos draugės kvailos!“ – (Įvykdyta: “draugės – kvailos“);
“Man nors bet kokį butuką!“ – (Įvykdyta: 10 aukštas, kiauras stogas – prašė “bet kokio buto“);
“Man nors mažą mašinytę!“ – (Įvykdyta: “maža mašina“ – senos laidos “Zaporožietis“);
“Važiuočiau bet kur, kad tik būtų atostogos!“ – (Įvykdyta: “atostogos bet kur“ – pas anytą į sodą, jai reikia pagalbos ravint daržus);
“Niekas nedovanoja man gėlių..“ – (Įvykdyta: “gėlių niekas nedovanoja“)…

– .. Tęsti? Sąrašas labai ilgas..

– Ne, ne!.. Aš supratau! Sujunkite mane, prašau, su Kūrėju!

– Kūrėjau, aš viską supratau!! Turiu būti atidi kiekvienai savo minčiai, nes nuo jų viskas priklauso.. Todėl dabar prašau stiprybės, kad išsaugočiau meilę ir pozityvumą. Norėčiau dar pagalvoti apie tai.. Ar galiu paskambinti tau vėliau?

Ragelyje nuskambėjo linksmas Kūrėjo balsas:

– Žinoma, brangioji! Kada tik panorėsi 😉 !

(Autorius nežinomas, vertimas – ruvi.lt)

Visiems laimingų Naujųjų metų! 😀