Mėnuo: rugpjūčio 2014

Taika

Taika – būtina ir svarbiausia sąlyga normaliam gyvenimui. Visi tai žino, tačiau karai vyksta iki šiol. Pasaulyje karta keičia kartą, ir reta nėra patyrusi supriešinimo, agresijos, konfliktų ar karų. Ar susimąstėte – kodėl?

Atrodytų – žinome istorinius faktus, turime karčią patirtį, girdėjome apie garsius karus ir jo kurstytojus smerkiančius teisminius procesus, tačiau.. karai tebevyksta.

Maža to – nuolat skleidžiama demagogija, kad karai yra neišvengiamas dalykas. Bet ar jie kažką išsprendžia? Akivaizdu, kad ne, jei jie vyksta iki šiol. Ir skaudžiausia, kad juose žūsta niekuo dėti taikūs žmonės.

Karas – ne kažkoks savaiminis netikėtumas, kaip, tarkime, gamtos stichijos. Tai – organizuotas veiksmas, todėl visada yra jo sumanytojai ir organizatoriai, tam darbuojasi ir visa karinė pramonė. Todėl ir atsirado ciniškas posakis, kad kare laimi tas, kas jį finansuoja..

Apie tai yra alegorinis pasakojimas, kuris puikiai atskleidžia karų iniciatorių klastą:

“Vienas karalius labai užsimanė derlingų savo kaimynų žemių, tačiau pats kariauti nenorėjo.. Kiek pasvarstęs, nukeliavo į vieną iš kaimų ir įkalbėjo gyventojus rytais mušti būgnus – kad derlius būtų geras.

Žinoma, ir būgnų jiems parduoti atvežė. Ir dar perspėjo, kad jų kaimynai iš kito kaimo kitoje upės pusėje labai agresyvūs ir pikti, kad gali juos užpulti, todėl dar ir ginklų jiems pardavė..

Paskui nuvažiavo į kitą kaimą ir papasakojo gyventojams, kad jų kaimynai labai karingi ir žiaurūs, kad ruošiasi juos pulti. Ir kad kai tik išgirs juos mušant būgnus – nieko nelaukdami pultų šaudyti į juos. Žinoma, dar ir ginklų jiems pardavė..

Sugrįžo namo karalius ir ėmė laukti. Vieną rytą būgnai nuaidėjo, kitą, trečią.. O paskui nutilo. Ir nušvietė piktdžiuga karalių: Pavyko!.. Koks jis gudrus: ir pasipelnė iš prekybos, ir žemes naujas gavo, ir dalyvauti mūšyje nereikėjo..“

Štai toks pasakojimas, kuris puikiai nušviečia konfliktų strategų motyvus ir veikimo būdus: informacinis abiejų pusių “demonizavimas“, melas, supriešinimas, kurstymas, apginklavimas, “geradario“ vaidmuo ir pan.

Mes turime daugybę įstatymų ir kodeksų, kurie nuolat papildomi, taisomi ir kuriais reguliuojamas žmonių gyvenimas. Turime ir tarptautines organizacijas, kurios atsakingos už taikų bet kokių ginčytinų klausimų sprendimą. Religijos teigia, kad žudyti yra nuodėmė, įstatymai taip pat tvirtina, kad žmogaus nužudymas yra nusikaltimas, už kurį griežtai baudžiama.

Todėl – būkime sąmoningi, būkime taikūs, nesileiskime įtraukiami į jokius konfliktus, kokiais “kilniais“ tikslais jie bebūtų pridengiami. Jei žmogaus nužudymas yra nusikaltimas, tai masinis žmonių žudymas yra nusikaltimas prieš žmoniją – turime aiškiai tai įvardinti.

Mokykimės mąstyti ir gyventi taikiai – vardan mūsų vaikų, mūsų visų ateities. Vaikų likimai visiškai priklauso nuo suaugusiųjų sprendimų. Mes turime garantuoti jiems Taiką – būtiną sąlygą normaliam gyvenimui.

Didysis Planas

Kartą mokinys paklausė Išminčiaus:

– O ar apskritai įmanoma suprasti Didįjį Kūrėjo Planą?

– Taip. Bet pirmiausia tau reikės suvokti, kas tu esi, savo tikslą ir vietą gyvenime. Todėl turėsi giliai pažinti Meilę ir neapykantą, Ištikimybę ir išdavystę, Viltį ir nusivylimą, Tikėjimą ir neigimą, Dosnumą ir savanaudiškumą, Gerumą ir pyktį.

– Ir tuomet jau suprasiu? – paklausė mokinys.

– Būk kantrus, – nusišypsojo Išminčius, – turėsi dar žiūrėti ir mokytis matyti Didžiąją Gyvenimo Harmoniją kiekviename akmenyje, daigelyje, kiekvienoje snaigėje ir vandens lašelyje, kiekvienoje šypsenoje ir ašaroje. Mokytis klausyti ir išgirsti tą Harmoniją vėjo gūsyje ir paukščio čiulbėjime, šaltinio čiurlenime ir lapų šnarėjime.

– Ir jau bus aišku?

– Dar ne. Po to tau reikės mokytis jausti: pajusti Didžiąją Paslaptį kiekvienoje Būties akimirkoje, jausti visos Gyvybės Meilę ir Vienybę, kiekvienos gyvos būtybės Džiaugsmą ir skausmą.. Pajusti savyje nuostabų Visatos muzikos sferų atgarsį.. Jausti gyvybę kiekviename atome ir tolimiausioje žvaigždėje, praeivio žvilgsnyje ir tolimo nepažįstamojo gyvenime.

– Ir?..

– Kantrybės.. Kai visa tai pamatysi, išgirsi, pajusi ir suvoksi, tuomet mokysies veikti: dovanoti Meilę visai gyvybei, besąlygiškai padėti artimam savo – tiesiog todėl, kad jam reikalinga pagalba.. Išmoksi tesėti savo pažadus – juk kažkam tai gali būti didžioji viltis ir svajonė.. Mokysies tenkintis mažu, nesikabinti už praeities, taisyti savo klaidas, gyventi dabartimi su džiaugsmu ir žiūrėti į ateitį su tikėjimu ir viltimi..

– Nejaugi dar kažko reikės mokytis?..

– Jau nedaug.. Išmoksi gyventi laisvas ir neribosi kitų laisvės, nesigėdinsi atjautos ir džiaugsmo ašarų. Į kiekvieną žvilgsnį atsakysi Šypsena, į įžūlumą – Geranoriškumu, į neapykantą – Meile.. O Meilę dalinsi taip, kaip Saulė šviečia: neskirstydamas, visiems vienodai.. Štai tuomet tau nekils tokie klausimai, ir pats atlaidžiai šypsosies, kai tau juos užduos – nes prisiminsi, kaip pats kankinaisi ir ieškojai atsakymų..

– Kodėl nekils?

– Todėl, kad pats tapsi Kūrėju!

(Autorius nežinomas, vertimas – ruvi.lt)

Visiems gražaus savaitgalio! 🙂