Meilė ir gera valia

* Pažvelkite, kas iš tiesų vyksta mumyse ir aplink mus, ištyrinėkite tą sferą, kurią jūs vadinate gyvenimu – su konkurencija, su konfliktais visuose santykių formose, su neapykanta ir priešiškumu. Ar įmanoma nutraukti visas prievartos ir smurto formas? Tai opiausia problema, nes šimtmečiais naudota prievarta daugumai šiandien jau atrodo kaip savaime suprantamas dalykas.

* Neįtikėtina tai, kad nors ir dauguma iš mūsų priešinasi tironijai ir prievartai, tačiau giliai viduje pripažįsta autoritetus ir tironiją, leisdami kažkam kitam žaloti mūsų protus ir mūsų gyvenimus. Ieškodami autoritetų, žmonės tikisi, kad jie “padarys tvarką“. Bet tvarka, diegiama tik iš išorės, visada sukuria tik betvarkę. Gyvenimas pagal autoritetą – tarsi gyvenimas “iš antrų rankų“.

* Baimė – dar viena iš mūsų problemų: ji iškreipia, riboja ir bukina mūsų gyvenimą. Apimtas baimės protas yra nuolatiniame konflikte, todėl žmogus pasidaro agresyvus, linkęs į prievartą. Nėra abstrakčios baimės, visi mes kažko bijome. Kol neišsilaisviname iš baimės gniaužtų, iki tol ji laiko mus tamsoje.

* Ir dar mes turime daug kaukių, todėl gyvename fragmentuose: darbe mes vienokie, namuose – kitokie; viešai kalbame apie demokratiją, o sieloje esame despotai; kalbame apie meilę artimam savo, ir tuo pačiu – konkuruojame su juo. Ir dažnai visi tie fragmentai veikia nepriklausomai vieni nuo kitų…

* Ar suvokiate tokį fragmentinį savo egzistavimą? Jei nagrinėsite kiekvieną fragmentą atskirai – paskęsite analizėje. Yra tik vienas būdas pažinti save – pamatyti save vientisą (per santykius su žmonėmis, požiūrį į tam tikras idėjas). Sąmoningas dėmesys akimirksniu atveria mūsų vientisumą. Vientisumas ir yra tiesa.

* Vienas iš sudėtingiausių dalykų – žiūrėti į kažką paprastai. Mūsų protai pasidarė pernelyg sudėtingi, mes norime sudėtingų paaiškinimų, todėl ir praradome paprastumo nuovoką. To paprastumo, kuris leidžia žiūrėti į viską tiesiai ir be baimės, kuris leidžia pamatyti save ir aplinkinį pasaulį tokius, kokie jie yra.

* Jei žmogus nori aiškiai kažką pamatyti – jo protas turi būti visiškai ramus: be visų išankstinių nuomonių, nusistatymų, vaizdinių ir monologų. Visa tai turi būti atmesta, kad galima būtų aiškiai matyti.

* Kai žmogus pamato viską taip, kaip yra, kai išbrenda iš iliuzijų ir melo – jis atsigauna, nes išlaisvina daugiau energijos, o jo protas pasidaro gyvybingas. Jei to nejaučiame – reiškia, dar nenusimetėme slegiančios autoritetų ir melagingų šablonų naštos.

* Kiekvieną dieną mes skaitome, matome ir girdime apie žmonių žiaurumą ir kitas blogybes. Jūs galite pasakyti: “Aš nieko negaliu su tuo padaryti“, arba: “Kaip aš galiu paveikti pasaulį“? Tačiau kai mes sakome, kad nieko negalime pakeisti, mes susitaikome su viskuo, kaip su neišvengiamais dalykais.

* Tam, kad viskas pasikeistų, reikalinga “revoliucija“ pačio žmogaus psichikoje. Todėl kiekvienas iš mūsų gali padaryti didžiulį poveikį pasauliui: jei jūs patys nelinksite į prievartą, jei jūs kasdien taikiai gyvensite, jei jūsų gyvenime nebus konkurencijos, pavydo ir priešiškumo – jūs tapsite tuo mažu pokyčiu, maža liepsnele, kuri susijungs su kitomis liepsnelėmis ir būtinai vieną dieną taps didele liepsna ir dideliu pokyčiu.

* Šiandien visi kalba apie meilę: “aš myliu savo šalį“, “myliu tėvynainius“, “myliu pasaulį“, “myliu žmoną“, “myliu Dievą“… Meile vadiname viską, kas susieta su emocijomis ar sentimentalumu, nuklystame į abstrakcijas ir nelabai suvokiame – kas gi iš tiesų yra meilė.

* Ar niekada nesusimąstėte, kodėl žmonės – tokie gabūs, protingi, visada besivaržantys, kuriantys įvairias technologijas, skraidantys danguje, tyrinėjantys žemės gelmes ir vandenynus… – kodėl jie neturi to, kas jiems yra svarbiausia už viską ir kas turi jiems didžiausią prasmę? Kodėl jų širdys tuščios? Kodėl juose nėra Meilės?

* Tuo tarpu būtent Meilė gali būti galutiniu visų žmonijos problemų sprendimu! Meilė – gyva, gaivi, viską gerinanti… Kaip mes besistengtume pakeisti pasaulį – be meilės sutversime tik kančią.

* Neapykanta neįveiksime neapykantos – tik Meilė gali ją išsklaidyti. Meilė – ne sentimentai, o praktinė Gera Valia. O gera valia – pirmasis realus žingsnis į teisingus santykius tarp žmonių ir tautų.

Mintys iš Dž. Krišnamurčio paskaitų

Reklama

Išmokti suprasti :)

Kaip dažnai galvojame vienaip, o sakome – visai kitką. Nenorime girdėti, nemokame išklausyti, bet štai pasakyti savo nuoskaudas – labai greiti. Todėl ir nesuprantame vieni kitų.. Apie tai – šis pamokantis pasakojimas 🙂 :

Išversk mano žodžius (autorius – El Bar-Jalom)

Siekiančios susitarti pusės oriai atsisėdo už stalo viena priešais kitą, o tarp jų lyg nepastebimas šešėlis įsitaisė vertėjas. Visi tylėjo.

Pirmasis pradėjo Jis.
– Aš tave myliu.

Ji krūptelėjo, bet vertėjas gestu Ją sustabdė ir pasakė:
– Jis sako: “Aš kantrus, aš pasiryžęs tavęs išklausyti ir pabandyti suprasti“.

Ji atsiduso ir su kartėliu atsakė:
– Tu visada mokėjai sakyti gražius žodžius, tačiau tavo veiksmų, aš, ko gero, niekada nesulauksiu.

Vertėjas pasisuko į Jį ir pasakė:
– Ji sako: “Ir aš tave myliu. Tik meilė padėjo man visa tai ištverti“.

Jis prabilo, ir Jo balse nuskambėjo nuoskauda:
– Aš daugiau taip negaliu. Ką aš bedaryčiau, viskas tau nepatinka. Tu nuolat kritikuoji mane.

Vertėjas pasisuko į Ją ir pasakė:
– Jis sako: “Mano “ego“ yra išsikerojęs ir pažeidžiamas. Jis verčia visus tavo žodžius traktuoti kaip puolimą, todėl prieš savo valią aš pradedu matyti tavyje priešą“.

Ji pažiūrėjo į Jį jau be neapykantos. Jau su tuo gailesčiu, nuo kurio iki meilės – pusantro žingsnio.
– Aš pasistengsiu tai prisiminti, bet ir tu turi liautis būti vaiku. Laikas jau suaugti, pradėjus ketvirtą dešimtį!

Vertėjas pasisuko į Jį…

… Jie žengė link durų dviese, petys į petį, beveik ranka rankon. Ant slenksčio Jis sustojo, pribėgo prie vertėjo, pliaukštelėjo jam per petį ir šūktelėjo:
– Na, tu, brolau, profas! Kur šito moko, a?

Vertėjas neatsakė, tik pagavo Jos žvilgsnį ir vien lūpomis išvertė:
– Jis man sako: “Aš noriu pats išmokti ją suprasti“. 🙂

Jei turime norą suprasti vieni kitus – atradome Kelią į Laimę! Laimės ir linkiu visoms visoms Moterims – Moters dienos proga! 😀

Minimalizmas – vartotojiško gyvenimo priešingybė

Viena iš pagrindinių minimalizmo idėjų – atsisakyti visko, kas nereikalinga, kad išlaisvintume laiką, energiją ir vietą tam, kas tikrai gyvenime svarbu. Tai sąmoningo ir atsakingo žmogaus pozicija, kuri, žinoma, apima ne tik materialius daiktus, bet ir dvasinius-moralinius aspektus.

Minimalizmas nėra skirtas tik tiems, kas turi daug daiktų ar pinigų – tai visiems žmonėms tinkanti gyvenimo filosofija. Turint minimalias pajamas ir laikantis šio principo, galima taip pat gerokai palengvinti sau gyvenimą.

Atrodytų – paradoksas, bet būtent minimalizmas labai veiksmingai padeda žmonėms suprasti tikruosius savo poreikius ir teisingai susidėlioti prioritetus gyvenime. Tai panašu į perkrauto daiktais kambario išvalymą: pasidaro erdvu, aišku, jauku, paprasta ir gera gyventi.

Tiesiog turime suprasti, kad mažiau – nereiškia kančios ar skausmingo ribojimo. Atvirkščiai:

– Mažiau – reiškia optimalu, t.y., tiek, kiek reikia.

– Mažiau – reiškia laisvę, kai nevergauji tam, kas varžo ir sunkina gyvenimą.

– Mažiau – reiškia atsikratyti prisirišimo prie daiktų, todėl mažiau laiko skirti daiktams (pinigai daiktams, jų priežiūra, tvarkymas..) ir daugiau laiko prasmingai veiklai (kūryba, bendravimas, buvimas gamtoje, sportas, hobis ir t.t..).

– Mažiau – reiškia mažiau chaoso ir nerimo gyvenime.

– Mažiau – reiškia mąstyti plačiai ir būti atsakingam už visų mūsų ateitį (protingai naudoti gamtos išteklius, nustoti teršti ir niokoti gamtą).

O dabar apie priešingybę – vartotojišką gyvenimą. Amerikiečių aktyvistė visuomenininkė Annie Leonard išnagrinėjo vartotojiškos visuomenės (kokia tapome ir mes) gyvavimo principus ir filme “Daiktų istorija” parodė ne tik realią esamą padėtį, bet ir pasiūlė konkrečius sprendimo būdus – kaip išeiti iš ydingo vartojimo rato.

Minimalizmas kaip gyvenimo būdas

Minimalizmu galime pavadinti tiesiog paprastą, sveiką gyvenimą su optimaliu kiekiu reikalingų daiktų. Ir tai nėra kažkoks griežtas savęs ribojimas – tai atsisakymas to, kas gyvenime ne tik nebūtina, bet ir nereikalinga. Kai atsisakome to, kas nereikalinga – išgryniname pojūtį apie tai, kas yra svarbiausia.

Kasdienybės šurmulyje mes pamirštame, kas yra svarbiausia ir apsikrauname tuo, kas iš esmės sunkina gyvenimą. Juk gyvenimas – ne daiktai ar pirkiniai, persivalgymas ar žalingi įpročiai – visa tai tėra vartotojų “pramogos“. Gyvenimas – tai pirmiausia bendravimas, aktyvumas, kūryba, bendradarbiavimas, paprastas ir sveikas maistas, buvimas gamtoje, saviraiška..

Kai koncentruojamės į gyvenimą – visos vartotojų pramogos savaime netenka prasmės kaip nereikšmingi dalykai. Minimalizmas – ne tik tame, kad turime mažiau daiktų, bet ir ypatingoje estetikoje, didesnėje laisvėje bei gyvenimo filosofijoje: kai branginame tai, kas iš tiesų svarbu.

Tačiau įdomu, iš kur toks poreikis – kodėl perkame, kodėl apsikrauname nereikalingais daiktais? Ar perkame dėl to, kad manome, jog gali jų prireikti? O atsikratyti nedrįstame, nes tikimės, kad prireiks? O jei neprireiks, o jei tokių daiktų – daug?.. Sutikite – kartais paprasčiau prireikus nusipirkti daiktą, nei atspėti – ko gali prireikti ir kaupti daiktus.

Jei atidžiai peržiūrėsime savo poreikius, pamatysime, kad dauguma iš jų – primesti, dirbtini, iš kategorijos “vartotojų pramogos“, o tai reiškia – ne tik nebūtini, bet ir nereikalingi. Čia galime priskirti sezonines drabužių madas, šukuosenas ir kosmetiką, vis naujus automobilių, mobiliųjų telefonų, kompiuterių ir buitinės technikos modelius, modernius baldus, buto dizaino “tendencijas“, “prestižo“ ženklus ir t.t., ir t.t.

Ir dar – kaip dažnai viso to įtakoti, paprastam veiksmui atlikti mes perkame daugybę papildomų daiktų ir tą paprastą veiksmą padarome tikrai sudėtingu!.. Pavyzdžiui: norėdami numesti viršsvorį – perkame knygas, tabletes liesėjimui, maisto papildus, treniruoklius, sporto abonementus, mokame už konsultacijas.

Jei norime keliauti – perkame lagaminus, talpias rankines ir net specialius drabužius. Kad pradėtume medituoti – perkame specialų kilimėlį ir aprangą, knygas, muzikinius diskus, užsirašome į kursus. Ir taip visur – tarsi bet kokia pradžia būtų neįmanoma be tų visų nupirktų priedų.

Ir todėl taip dažnai vietoje geros pradžios teturime papildomų išlaidų ir problemų.. Mes tiesiog pamiršome, kad viską galime išspręsti paprastai, o mažesnis daiktų kiekis skatina būti kūrybingais – ir tai tikrai suteikia daug džiaugsmo :).

Visų šių dirbtinai sukurtų poreikių galima atsisakyti. Tiesiog paklauskime savęs – kas juose yra svarbaus ar būtino, kokią naudą jie atneša? Atsisakę jų, tikrai turėsime ne tik daugiau laisvo laiko, energijos ir lėšų, bet ir pasijusime laisvesni.

O ir vartotojiško mąstymo atsikratyti paprasta: tereikia išmokti galvoti ne apie prekes ir jų gausą, o apie tai, ko iš tiesų reikia. Minimalizmas išmoko džiaugtis gyvenimu ir suprasti savo tikruosius poreikius: galima teigti, kad tai tiesiog sveikesnis ir paprastesnis gyvenimas.

Išminčiai sakydavo: jei visą savo turtą gali lengvai neštis su savimi – esi laimingas! Mums tikrai nereikia daug daiktų, kad būtume laimingi.. Prisimenate: nuostabiausi dalykai gyvenime yra nemokami :)..

Trys norai

Gyveno kartą vienas žmogus. Kaip ir visi, gyvenime jis laukė stebuklo. Ir stebuklas įvyko!.. Vieną gražią dieną jis sutiko tikrą Burtininką!

– Šiandien tavo diena! – iškilmingai pasakė jis, – todėl išpildysiu tris tavo norus!

– Oho!.. Aš jau žinau, ko noriu!.. Pradžiai – prabangios mašinos… su atsiveriančiu stogu! – netvėrė iš džiaugsmo ir netikėtumo žmogus.

– Gerai, – atsakė Burtininkas ir padavė jam raktus nuo naujutėlio automobilio.

– Čia tai bent! – apsidžiaugė žmogus, sėdo į mašiną ir nurūko.

Burtininkas vos spėjo pavymui priminti, kad dėl kitų dviejų norų žmogus vėl ateitų į tą pačią vietą… Rytojaus dieną iš pat ryto jie vėl susitiko. Tačiau žmogus buvo liūdnas.

– Kas nutiko? – nustebo Burtininkas.

– Kaip čia tau pasakius… Pradžioje buvo labai smagu, nes žmonės į mane žiūrėjo – juk važiavau tokia prabangia mašina! Bet vėliau aš pastebėjau, kad mūsų mieste nemažai tokių mašinų, ir visos jos pritraukia dėmesį… Gavosi ne visai tai, ko aš norėjau…

– Na, tuomet sakyk savo antrąjį norą, – nusišypsojo Burtininkas.

– Aš noriu… pinigų! Daug, kad galėčiau nusipirkti viską, ko tik panorėsiu!

– Gerai, – sutiko Burtininkas ir įteikė žmogui čekių knygelę.

Žmogus net pašoko iš džiaugsmo:

– Puiku!.. Bet aš dar sugrįšiu, juk turiu dar vieną norą!

– Žinoma, aš lauksiu tavęs, – pritarė Burtininkas.

Sekančią dieną jie vėl susitiko. Bet žmogus ir vėl buvo nusiminęs…

– Kas dabar nutiko?.. – paklausė Burtininkas.

– Aš pirkau viską, ko tik norėjau. Keista, bet labai greitai viskas nusibodo. Ir man pasidarė vis vien, ar dar ką nors nusipirksiu – koks skirtumas, jei galiu bet ką ir bet kada įsigyti… Tai nesuteikė man laimės.

– Tai ko gi tu dabar nori? – paklausė Burtininkas.

– Dabar tai jau aš žinau: aš noriu… pasakiškai gražios merginos. Ar gali tai padaryti?

– Gerai, – pasakė Burtininkas ir šalia žmogaus akimirksniu atsirado nuostabaus grožio mergina.

– Aš pasiryžusi eiti paskui tave visur, kur tik panorėsi, – švelniai ištarė ji.

– Taip, tai būtent tai, ko man reikia! Sugrįšiu čia pasidžiaugti su tavimi savo laime! – nušvito žmogus ir nuskubėjo, apsikabinęs gražuolę.

… Po dviejų savaičių jie vėl susitiko. Burtininkas tikėjosi pamatyti laimingą žmogų, tačiau… pamatė jį susigūžusį ir visiškai nusiminusį.

– Negaliu patikėti! O kas dabar atsitiko?.. Juk išpildžiau visus tavo norus!..

– Ta mergina… ji buvo tokia paklusni, kad greitai pabodo. Jai buvo reikalingi tik mano pinigai, ir kai susirinko jų tiek, kiek jai reikėjo – tiesiog paliko mane… Kažkaip ne taip tu pildai norus, jei aš nesijaučiu laimingas!

– Tiesiog tu nei karto nepaprašei to, ko iš tiesų nori… – atsakė Burtininkas.

– Netiesa! Aš visada žinau, ko noriu! – paprieštaravo žmogus.

– Ne… – šyptelėjo Burtininkas, – tu labai skubėjai, o turėjai užduoti sau paprastą klausimą: “ko gi aš iš tiesų noriu?“ ir sąžiningai į jį atsakyti. Tik todėl ir gavosi tai, kas gavosi: tu prašai automobilio, o iš tiesų nori pagarbos; tu prašai pinigų, o iš tiesų nori laisvės; tu nori gražios merginos, o iš tiesų nori… meilės :)… Argi ne taip?.. 😉

(Autorius nežinomas)

Pavasarinės nuotaikos visiems!! 😀