Kodėl tikime melu? (2 dalis)

Nuodai yra nuodai, net ir suvynioti į blizgantį popierėlį“ – E. Fromas

Idėja gerti spiritą – akivaizdūs kliedesiai, o ginčytis su kliedesiais beprasmiška. Stebina tai, kad žmonės ne tik patiki šiais kliedesiais, bet ir vadovaujasi jais gyvenime. Medicinos psichiatrijos vadovas (M., „Medicina“, 1983, 1t, 29 psl.) rašo: „Idėja skaitoma kliedesiu tuomet, kai ji neatitinka realybės, iškreiptai ją atspindi, ir, užvaldžiusi sąmonę, pasidaro (nežiūrint į akivaizdžius prieštaravimus su tikrove) nepasiekiama ištaisymui. Tokių idėjų visuma vadinama kliedesiu“.

Nepritariantiems alkoholio vartojimo idėjai yra visiškai akivaizdu, kad ši idėja atitinka kliedesių apibrėžimą. Be to, šia idėja yra užkrėsta dauguma žmonių, todėl galime tai vadinti masiniu kliedesiu. Pabrėžiama, kad tam, kad tikėtume šiuo alkoholiniu kliedesiu, nereikia būti silpnapročiu. Atvirkščiai – kliedesių kūrimui žmonės panaudoja visas savo kūrybines pajėgas.

Vartojančiam alkoholį tai neatrodo kliedesiais, nes jis įsitikinęs, kad alkoholis yra gėrimas, todėl nieko blogo tame nemato. Blaivaus ir aiškaus proto žmogus šiuos alkoholinius skysčius mato tokiais, kokie jie yra – kaip nuodingas ir pavojingas medžiagas. Todėl nuodingoms medžiagoms nėra taikomos sąvokos „saikingai“ ar „kultūringai“ nuodytis: nuodas yra nuodas.

Kai teisingai sudedami akcentai ir viskas vadinama savo vardais, tuomet daugeliui pasidaro akivaizdūs kliedesiai, kuriais tiki didžioji dauguma žmonių. Tačiau kaip nutinka, kad žmonės tuo patiki? Kodėl tikima, kad jei valstybė prekiauja alkoholiu, tai kiekvieno šventa pareiga pirkti šiuos nuodus ir jais nuodytis? Tai dėl socialinio poveikio: tai, ką daro dauguma, atrodo teisinga. Alkoholinis programavimas – tai savotiškas pasaulėžiūros modelis, tai lyg greitai plintanti infekcija.

Ar galima prieš tokį programavimą atsilaikyti? Žinoma, galima, tereikia melą pakeisti tiesa. Jei norime padėti alkoholį vartojančiam žmogui išbristi iš alkoholizmo liūno, turime padėti jam pakeisti informacijos reikšmę, kurią jis gavo anksčiau ir per kurios prizmę jis žiūri į dabartį. Yra žinoma, kad net tikinčiam melu žmogui būna sąmonės prašviesėjimai, ir jis pradeda abejoti tuo, kas akivaizdžiai neatitinka realybės, pvz., jausdamas pagirias, žmogus dažnai suabejoja alkoholio „teigiamomis“ savybėmis.

Jei žmogus sugeba ilgiau išlaikyti distanciją nuo dirgiklių – šiuo atveju alkoholio ir išgertuvių – tuomet jis labai greitai pradeda pakankamai kritiškai vertinti savo ydingą elgesį ir to elgesio priežastį – melą, kuriuo jis įtikėjo ir visai neseniai vadovavosi savo gyvenime bei gynė. Ir, atvirkščiai, jei žmogus yra savo melagingų įsitikinumų įtakoje – šventė, išgertuvės, savaitgalio šventimas – tuomet dominuojančio, nors ir klaidingo įsitikinimo likvidavimas yra neįmanomas.

Išvados iš to paprastos:

1) Alkoholį vartojantis žmogus – ne tik klystantis žmogus, bet ir giliai tikintis „geromis“ alkoholio savybėmis ir būtinybe vykdyti alkoholinį ritualą.

2) Praktiškai padėti jam galima tik tuomet, kai vartojantis alkoholį yra atskirtas nuo melagingų įsitikinimų šaltinio (išgertuvės, alkoholis), kitaip tai panašės į skalbinių gręžimą vandenyje.

3) Išorinė pagalba gali būti tame, kad pajungus sveikai mąstančią alkoholiko asmenybės dalį, sustiprinti tikrąją alkoholio vartojimo idėjos matymą – kaip svetimą jam, įskiepytą autoagresijos stereotipą.

4) Pakeisti melagingus akcentus ir reikšmes į tiesą apie alkoholį, kuri net būnant šalia kliedesio šaltinių, padėtų išlikti nešališku ir blaiviai mąstančiu.

Vaduokimės iš melo. Nežaiskime dvejopų žaidimų: jei matome, kad alkoholis ardo artimo žmogaus sveikatą ir gyvenimą, pirmiausia tapkime jam blaivybės pavyzdžiu – tik tuomet galėsime jį motyvuoti blaivybei. Alkoholio vartojimo idealogija yra kliedesių rūšis, kurią jau baigia išsklaidyti šiuolaikinis mokslas. Būkite progresyvūs žmonės, vadovaukitės tiesa savo gyvenime ir padėkite pamatyti tiesą savo artimiesiems.

(Pagal psichiatro E. Batrakovo straipsnius, vertė ruvi.lt)

5 mintys apie „Kodėl tikime melu? (2 dalis)“

  1. O kaip mėgstama teisintis, pavyzdžiui moteris draugei teisina savo vyrą:“maniškis niekada nepersigeria jis saikingai vartoja“. Ir kas gi iš to, kad saikingai. Yra paprasti gamtos dėsniai, jei prie jų prisitaikai- tau sekasi, jei naikini ir eini prieš juos- nieko gero nebus. Užtenka pažvelgt į musulmoniškas šalis ar kitas nevartojančias alkoholio, nors ten daug suvaržymų, bet šie žmonės ir genetiką turi geresnę ir moralė tokia sakyčiau tvirtoka- nes visada puoselėja savo kultūrą ir gina ją.
    “o tai kaip tu čia taip, kaip su draugais pabendraut, kaip tau išvis taip išeina“- žmonės būna apakę, kai kas nors pasako, jog visiškai nevartoja, jie turbūt mažiau stebėtųsi pamatę skraidančią lėkštę- nes prisižiūri jų televizoriuje.
    O jei tu negeri- dažnai klausia- kuriam laikui, arba patyliukais nusprendžia kiek tas ar anas išsilaikys negėręs.
    Vienu didžiausiu blaivybės privalumu, laikyčiau tai jog negerdamas- tu ne tik meti gerti, bet vis galvoj sukasi ir sukasi mintys, kaip padaryti kad kuo daugiau laimės ir sveikatos pritraukčiau. Tada tau jau nebeužtenka tik to, kad nebegeri, darv labiau giliniesi į gyvenimo dėsnius.

    Patinka

  2. Labas, Vytautai 🙂

    Ir tau šią temą teko smulkiau nagrinėti, kai kartu kūrėme svetainę “Blaivi Tauta“. Dabar tiesiog perkeliu čia savo rašytus ir verstus straipsnelius, kad būtų viename tinklapyje. Ir matau kitokią reakciją, nei tada, kai jie buvo parašyti – maždaug prieš du metus 🙂 . Lankytojų šiomis dienomis daugiau, žmones jau domina šis klausimas, komentuoti gal dar nedrąsu 🙂 .

    Tiksliai rašai apie svarbiausią privalumą – aiškią sąmonę. Kaip pasakytų budistai – aukštesniąją sąmonę 🙂 . Žinoma, turėdamas aukštą sąmonę, žmogus visai kitaip gyvena nei žmonės, turintys žemą (apdujusią) sąmonę: kiti tikslai, kiti prioritetai, kitoks kokybiškai gyvenimas..

    Čia apie tai labai gerai pasakoja psichologas ir bhakti vienuolis Donatas: http://www.youtube.com/watch?v=XE1z-vLzo-w&feature=related

    Geros dienos, Vytautai! 🙂

    Patinka

  3. Labas rytas Vilte 🙂

    Taip pokyčiai tikrai labai pastebimi, nors kūrėme “Blaivią Tautą“ tik prieš metus, bet dabar visai kitoks požiūris.
    Na tai gali būti labai susiję su krize ir panašiai.
    Juk prieš tris-penkis metus buvo taip vadinamas “statybininkų pakilimas“, nieko prieš juos neturiu, bet algas kažkodėl jie gaudavo palyginti didžiules,o vartodavo alkoholį dar įspūdingiau, taip pat ir visi kiti žmonės, nes buvo tikima pinigų galia. Tai štai žmonės pirko ne tik naujesnes mašinas, apsistatė namus, bet tikėdami pinigu “gydė“ savo psichologines bėdas alkoholiu ar narkotikais. Juk buvo tikima-pinigai viską išspręs.
    Bet dabar.. dabar kai pinigai darosi nestabilūs ir nepatikimi žmonės pradeda tikėti kitokiais dalykais, atsisuka į save ir panašiai ir žinoma alkoholio vartojimas krenta,nes žmogus supranta, kad gali atsiremti tik į save ir.. savyje randa didžiausias jėgas 🙂 Tai kam jam bereikia išorinio “eliksyro“.
    Žmonės dabartiniu metu labai trokšta žinių, krizė, nėra pinigų- bet labai daug žmonių veržiasi į įvairiausius savęs pažinimo kursus, vadinasi atėjo metas kai žmonėms reikia kažko daugiau 🙂

    Patinka

  4. Beje ačiū už nuorodą į video, man visada patinka pažiūrėt kokią video medžiagą, kai apie atrodytų paprastus dalykus kalbama taip įdomiai 🙂

    Patinka

  5. Labas, Vytautai 🙂

    Aš manau, didžiausia krizė mūsų laikais yra dvasinė – būtent todėl žmonės vėl atsigręžia į dvasingumą, ieško to, kas padėtų atgauti ramybę ir pusiausvyrą. Dauguma jau suprato, kad visa ko pagrindas – dvasingumas, vien materialinių problemų sprendimas yra tarsi nuolatinis pelėsiais apaugusios sienos dažymas nenuvalius pelėsių.

    Pakilimas buvo ne tik statybose, ir gėrė ne tik statybininkai, gėrė visi visuomenės sluoksnių žmonės. A. Veryga savo paskaitoje nurodė to priežastį – alkoholio prieinamumą ir mažą kainą. Aš taip pat manau, kad jei žmonės išblaivėtų, įvyktų didžiulis dvasinio atgimimo šuolis. Jis, beje, ir vyksta 🙂 .

    O vienuolis labai gerai apibūdino sąmonės būseną – apdujęs nuo alkoholio žmogus gyvena savo “vertybėmis“, kurios ir susiveda į alkoholio vartojimą, o prie to alkoholio vartojimo pririšamos ir visos kitos gyvenimo sritys. Tik kol žmogus vartoja, jis to nemato, o jei ir mato, tai niekuomet nepripažins (kol gyvenimas ar sveikata neprispaus ar neatsibus)..

    Labai džiaugiuosi, kad žmonės bunda – pagaliau pamatėme visas negatyvaus elgesio pasekmes. Ir nėra kito kelio negatyvumo išvengti – tik per savo elgesio ir vertybių pakeitimą link dvasingumo ir bendražmogiškų vertybių:) ..

    Gražios dienos! 🙂

    Patinka

Parašykite komentarą