Mintys, mintys…

* Empatija – ne tik užuojauta, tai gebėjimas akimirksniu giliai pajusti ir suprasti žmogų.

* Mes visi šioje Žemėje praeiname savo žmoniškumo išbandymą.

* Tai žmoniškumo išraiška – stiprūs padeda silpnesniems žiniomis, veiksmais arba palaikymu, kad ir jie sustiprėtų.

* Koks žeminantis yra skurdas… kaip skaudu, kai tenka rinktis tarp to, kas reikalinga, ir to, kas būtina…

* Kiek daug reikia jėgų, kad žmogus pakeltų savo bejėgiškumą…

* Draugo negalima “atidėti vėlesniam laikui“ – jei jis į mus kreipiasi, reiškia, pasitiki mumis ir laukia palaikymo…

* Vienatvė – ne tuomet, kai žmogus vienas, bet tuomet, kai jis jaučiasi niekam nereikalingas.

* Nuovargis gali būti dvejopas: pirmuoju atveju reikalingas miegas, antruoju – ramybė.

* Kaip vertinga tai, ką mes kartais įprantame laikyti smulkmenomis.

* Nesvarbu, kad kartais klystame kažką kurdami, svarbus pats ketinimas kurti, o ne griauti.

* Pyktis ir agresija veda į susvetimėjimą ir susipriešinimą, tuo tarpu meilė ir geranoriškumas suvienija ir harmonizuoja.

* Iš tiesų ginčo esmė ne tame, kad žmogus įrodytų savo teisumą, bet tame, kad įrodytų oponentui, jog jis neteisus.

* Ten, kur daug veiksmo ir šurmulio, yra sustojimo baimė, nes sustojus pajuntamas viso to šurmulio beprasmiškumas ir tuštybė.

* Bet kokia prievarta visada laikina, nes pats gyvenimas sukyla prieš prievartą ir prieš viską, kas žlugdo gyvenimą.

* Žmogus negali nuolat paminti savo interesų dėl svetimų reikalavimų.

* Be meilės, vilties ir tikėjimo bet kokia siela – tamsi palėpė.

* Kai žmoguje energijos perteklius – jis jaučia įkvėpimą ir džiaugsmą, o kai energijos stygius – juntama apatija ir sąstingis.

* Vidinė atrama – tai dvasinis, psichologinis brandumas, tai atsakingo žmogaus pozicija.

* Asmeninis pavyzdys – pats efektyviausias auklėjimo ir poveikio būdas.

* Suaugusieji visur ieško laimės, o vaikai visur ir viskame ją atranda…

* Gamta nepailsdama mums nuolat piešia neįtikėtino grožio paveikslus…

* Jei gėlė nežydi, mes nepuolame jos barti, bet pasirūpiname dirva, kurioje ji auga.

* Drugelis jau negali pasilikti vikšru, kai už nugaros auga sparnai.

* Palesinkime žiemą paukščius… o gal tarp jų yra mūsų laimės paukštė?…

* Džiaugsmas – ne euforija, tai suvokimas, kad esi gyvas, kad gali pažinti šį pasaulį ir išreikšti savo unikalias prigimtines savybes, kad gali kurti, bendrauti ir mylėti… kad gali pagerinti šį pasaulį…

* Tiesai nereikia daug žodžių… ji kalba pati už save meilės, gerovės, santarvės ir darnos išraiška mūsų gyvenime.

* Šeima – tai ta harmoninga erdvė, kuri reikalinga normaliam gyvenimui ir kuri apsaugo nuo išorinio pasaulio sukrėtimų.

* Gerumas – ne tik emocija, tai šviesos energija, kuri suteikia jėgų ir nukreipia mus į šviesiąją gyvenimo pusę.

* Kiekviena diena – tai galimybė pasėti šviesos ir gerumo daigus visų mūsų ateičiai.

Parengė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !