Praregėjimai (15)

Kiekvieną akimirką mes turime pasirinkimą: nešti savo gyvenimu gėrį ir laimę aplinkiniams, kurti, besąlygiškai mylėti, rūpintis kitais, jausti vienybę su žmonija ir gamta, matyti kiekviename žmoguje gerumo kibirkštėlę, o kiekvienoje situacijoje – galimybę kažką išmokti ir pasitikrinti savo tikrąsias savybes..

Arba – nuolat pykti, reikšti aplinkiniams pretenzijas, pavydėti kitiems, konkuruoti, nekęsti, regzti intrigas, būti savanaudišku, visur matyti priešus, o kiekvienoje situacijoje – įžvelgti blogį ir nuolat kaltinti kitus..

Ką bepasirinktume – darbo apimtis ta pati, o rezultatai – kardinaliai priešingi. Tačiau..  ir vienu, ir kitu atveju tam skiriame savo gyvenimo laiką, kurio atgal nesugrąžinsime.

Ar kada nors pagalvojote – kokia laimė, kad galime pasirinkti?.. (D. Krišnamutis)

*******

Mes tapome kietais materialistais ir reikalaujančiais įrodymų skeptikais, nors ir jaučiame nepaaiškinamą trauką kažkam dvasingam, gražiam, neapčiuopiamam..

Bet mus taip įtraukia primetami šablonai “darbas-karjera-namai-turtai-daiktai-pramogos..“, kad nesugebame net akimirkai išnirti iš šių iliuzijų rėmų. Ir mums atrodo, kad tai tęsis amžinai.

Bet apsižvalgome: štai jau ir amžių įpusėjome, ir vaikai ūgtelėjo.. Ir kas lieka atmintyje? Trumpos džiaugsmo akimirkos: poilsis prie jūros, vestuvės, vaikų pasiekimai. O ką nuveikėme mes: ar tai butas, automobiliai, sodas, baldai, rūbai?. Bet tai tik materialūs daiktai – “duoklė“ primetamiems šablonams.

O kas mūsų širdyje? Ar yra joje meilė? Mūsų elgesio motyvas – meilė, ar siekis atitikti primetamus šablonus? Ką gero atnešėme į šį pasaulį, ar pagerinome jį?

Materialistui vertę gyvenime sukuria tik daiktai. Tačiau net kiečiausias materialistas ligos ar nelaimės atveju netrokšta dar daugiau daiktų, bet labai nori, kad šalia būtų nuoširdūs, jį mylintys žmonės..

Mes pratinami protauti, o ne jausti, todėl mūsų gyvenime taip trūksta dvasingumo, meilės, vienybės ir žmonių širdies šilumos.  Mes labai primename berniuką Kajų su ledine širdimi iš pasakos apie Sniego Karalienę: jos pilyje daug prabangos, labai daug turtų, bet jam labai šalta ir nyku, nes jo širdis sukaustyta ledu.

Ir tik meilė gali ištirpdyti materializmo ledą žmogaus širdyje.. Kai mylime – viskas stojasi į savo vietas: meilė suteikia prasmę gyvenimui, meilė viską ištaiso ir harmonizuoja. Tik mylėdami mes galime pajusti gyvenimo pilnatvę..

*******

Jei jūs kabinatės už seno ir priešinatės permainoms, reiškia, jūs priešinatės natūraliai gyvenimo tėkmei – ir tuo pačiu pasmerkiate save kančiai. Griūtis – būtina naujo augimo sąlyga. Vienas ciklas neįmanomas be kito.

Ateis laikas, kai jūs nuspręsite, kad viskas baigta. Tai ir bus pradžia. (E. Tolle)

*******

Vegetarizmas – tai ne mados reikalas ar  kažkoks išskirtinis pasiekimas, tai tiesiog civilizuoto žmogaus požymis. “Aš nedalyvauju gyvūnų žudyme“ – štai kokia tikroji vegetarizmo motyvacija. (Mudži)

*******

Būtina suvokti meilės jėgos galią. Viską, ką jūs darote – darykite su meile arba visai nedarykite. Nes viskas, kas daroma be meilės – vargina, net nuodija, todėl nereikia stebėtis, kad po to jūs jaučiatės išsekę ir liguisti.

Labai daug žmonių klausia – kaip išsaugoti energiją, kaip neišsekti. Atskleisiu paprasta paslaptį: reikia mylėti tai, ką darote, nes meilė pažadina ir didina energiją. (O.M. Aivanchovas)

*******

Žmonės, kurių širdyje besąlygiška, visuotinė meilė – tarsi šviesuliai mūsų gyvenime. Po bendravimo su jais mes ir patys prisipildome nuostabia vidine šviesa.. Ir tuomet vėl norisi gyventi pilna jėga, norisi šypsotis, mylėti, kurti..

Ir vėl pradedame tikėti, kad viskas tik gera, ir vėl širdyje ramu ir jauku.. Toks didelis stebuklas, ir – vien nuo prisilietimo prie šviesios, šiltos, gera linkinčios, mylinčios žmogaus širdies 🙂 ..

*******

(Parinko ir vertė ruvi.lt)

Praregėjimai (14)

Senasis pasaulis sąmoningai sukurtas taip, kad nuo kiekvieno žmogaus būtų maksimaliai nuimta atsakomybė už jo gyvenimą, sprendimus ir poelgius.

Valstybės vadovai sprendžia, kaip jų pavaldiniams gyventi – net neatsiklausdami pačių pavaldinių nuomonės. Visa valdymo struktūra “pataria“, “siūlo“, “rekomenduoja“, o iš tiesų – visais būdais įtakoja ir galiausiai priverčia žmones elgtis vienaip ar kitaip, bet tik taip, kaip struktūrai reikia.

Tokie veiksmai užtemdo žmonių sąmonę, ir jie netenka gebėjimo sąmoningai vertinti vykstančius išorinius įvykius ir adekvačiai į juos reaguoti.

O štai užgimstantis naujasis pasaulis, atvirkščiai – skatina žmones imtis atsakomybės ir už savo gyvenimą, ir už bendruomenės bei visos žmonijos gerovę. Tai aukšto sąmoningumo žmonių bendruomenė, kuri bus orientuota į tikrąsias, amžinas vertybes: tiesą, sąžinę, meilę, taiką, vienybę ir bendradarbiavimą visų žmonių ir planetos labui. (Ž. Fresko)

*******

Kodėl anksčiau žmonės gyveno paprasčiau, bet galvojo didingiau, o dabar – gyvena labiau pasiturinčiai, bet galvoja skurdžiau?.. Viską, kas anksčiau atrodė nepadoru arba gėda, mes pradėjome demonstruoti viešai..

Visuomenės vertybių standartai smuko, o kartu įvyko ir žmogiškų savybių nuosmukis – žmonės prarado gebėjimą užjausti, atleisti, mylėti, suprasti, padėti. Mes jaudinamės dėl kompiuterių, buitinės technikos ar naujų telefonų modelių žymiai daugiau, nei dėl savo mamos, sesers, vyro, žmonos, vaikų..

Mes susvetimėjome, mes nepažįstame vieni kitų. Ir nors poreikis bendrauti neišblėso, bet jį sparčiai keičia internetinis, virtualus bendravimas: juk taip patogiau, o ir atsakomybės jokios, nes jį galima užbaigti, kai tik atsibos.

Mes virstame tikrais vartotojais, o mūsų nepasotinami primesti poreikiai tampa kažkam užtikrintu pasipelnymo šaltiniu. Mums nuolat kažko reikia, kažko trūksta iki pilnos laimės..

Ir toje vartojimo karuselėje besisukdami, mes net nepastebime svarbiausio trūkumo mūsų visų gyvenime – paprasčiausio žmoniškumo – kurį mes vis bandome užpildyti naujais daiktais..

*******

Jei jums kartais atrodo, kad jūs “ne iš šio pasaulio“, arba kad su šiuo pasauliu “kažkas ne taip“, reiškia, jūs jau beveik pabudote – ir tai yra puiku! Neįsirašote į “bandą“ – reiškia, jūs ne “avis“. (V. Zeland)

*******

Žmonių veiksmai – geriausi jų minčių, jų vidinės būsenos “vertėjai“..
Piktas žmogus kiekvienoje situacijoje atranda priežasčių išlieti savo pyktį.
Godus visada skundžiasi stygiumi.
Pavydus žemina tą, kuriam pavydi.
Pozityvus kiekvienoje situacijoje atranda gerąją pusę.
Geras žmogus jautrus ir visada pasirengęs padėti.
Mylintis žmogus kiekviename mato jo gerąsias savybes ir su visais besąlygiškai dalinasi savo vidine šviesa. (Ošo)

*******

Gyvenkime meilėje, skleiskime meilę. Neieškokime išorėje to, kas gali būti tik mūsų širdyje. Paieškos išorėje nuveda aplinkkeliais nuo tiesos.

Joks pokytis gyvenime negali įvykti, kol žmogus nesiryžta pats tapti pokyčiu. O didieji pokyčiai planetoje visada vyksta grupelės drąsiausių, neabejingų, dvasingų žmonių dėka. (P. Dynov)

*******

Prasmingiausia ir didingiausia žmogaus savirealizacija – tai gyvenimas vardan visų gerovės, besąlygiška tarnystė visų labui. Svarbiausias čia – nuoširdus vidinis motyvas, o ne parodomosios akcijos.

Žmogus negali būti laimingas, jei pasaulyje yra daug nelaimingų ir kenčiančių žmonių – juk mes visi esame susieti nematomais saitais į vieningą kolektyvinę sąmonę, kurios atgarsius neišvengiamai pajuntame visi.

Todėl kiekvienas, net ir pats mažiausias geras darbas, yra svarbus indėlis į visų gerovę. Mes tiesiog tampame gerais žmonėmis, kai rūpinamės visų gerove. Mes keičiame visų mūsų gyvenimą į gerąją pusę 🙂 .. (D. Krišnamurtis)

*******

Parinko ir vertė ruvi.lt

Praregėjimai (13)

Stagnaciniai reiškiniai susiformuoja tuomet, kai žmogaus sąmonė nuolat grąžinama į praeitį, t.y., priešinga evoliucijai kryptimi. Jei žmogus ar visuomenė pastoviai nukreipiami į prisiminimus apie praėjusius įvykius, tuomet jie yra pasmerkti vaikščioti ratu, o ne kilti evoliucijos spirale aukštyn.

Tokiu atveju žmogaus sąmonė arba kolektyvinė žmonijos sąmonė visą laiką cirkuliuoja veikiama praeities įvykių, kurie ir formuoja iliuzinį “judėjimą“ – ėjimą ratu. Pasimokyti iš praeities būtina, bet išeiti iš šio uždaro rato galima tik pasitelkus drąsias kūrybines idėjas, nukreiptas į visos žmonijos geresnę ateitį. (D. Krišnamurtis)

*******

Šiandien mes pradedame pažinti įvairiausius aspektus, formuojančius mūsų elgesio modelius. Ateityje visi faktoriai, kurie sudaro sąlygas, kuriose žmogus pradeda kenkti kitiems arba žudyti, bus išnagrinėtos ir pašalintos.

Ateityje vertybių sistema neskiepys vaikams nesveikų, iškreiptų ir beprotiškų savybių. Jei bus pastebėta, kad kažkas savo veiksmais gali pakenkti kitam žmogui, bus užduodamas logiškas klausimas: “Kas verčia šį žmogų taip elgtis?“, ir bus ieškomos bei šalinamos tokio elgesio priežastys.

Nesudaryti sąlygų blogiui – vienintelis būdas jį pašalinti. Kito būdo tiesiog nėra. Jokie įstatymai, teismai ar kova su pasekmėmis nepašalina blogio ištakų, todėl jis toliau dauginasi ir bujoja. (Ž. Fresko)

*******

Kas yra komforto zona? Tai sąstingis. Tai tavo jaukus kiautas, kuriame esi užrakintas: tau gera, tau patogu, tau viskas patinka, ir nors po truputį pradedi apaugti dulkių sluoksniu – tavęs tai jau nejaudina..

Tame kiaute net turi judėjimo iliuziją, savo kasdienybės ratą: namai-darbas-namai su retais pramogų ir atostogų “prizais“. Tai niūri tavo bejėgiškumo ir inercijos karuselė – tik todėl, kad taip pripratai..

Taip daro daugelis, todėl tau sunku atrasti savyje jėgų kažką pakeisti: užbaigti beprasmišką pokalbį, pasakyti tiesą į akis, pabandyti padaryti kažką, ką seniai norėjai. Ne, tu negali – bijai, pavargai, pripratai..

Blogiausia – kad taip gyvendamas, tu niekada nesuprasi, kad tai neteisinga, nes įtikinai save, kad taip daro visi, o todėl.. taip saugiau.

Todėl, jei tik pajutai tą migdantį karuselės sukimą – sustok, išlipk, nusipurtyk kiautą. Tai sąstingis, tai tik judėjimo iliuzija.. (Ošo)

*******

Kai sodinate salotas ir jos prastai auga – jūs nekaltinate salotų. Jūs ieškote priežasties: galbūt, reikia trąšų arba daugiau vandens, arba mažiau tiesioginių saulės spindulių.. Bet jūs nekaltinate salotų.

Tačiau kai kyla problemos su draugais arba šeimoje, mes kaltiname kitus žmones. Bet nei kaltinimai, nei ginčai negali duoti gerų rezultatų.. Mes turime ieškoti priežasčių: galbūt, mažai meilės arba – nėra noro suprasti, o gal per daug egoizmo? Ir situacija pradės keistis į gera. (T.N. Chan)

*******

Mes norime būti dvasingi, mes galvojame, kad esame dvasingi. Kaip tai patikrinti? Pažiūrėkime atidžiau, kaip bendraujame su žmonėmis: kaip dažnai pokalbiuose pradedame teisti, smerkti, ginčytis, ir.. pavirstame tikrais demonais!

Todėl būkime atidūs – dvasingumas turi pasireikšti kiekviename mūsų žingsnyje: negalime būti truputį dvasingi arba – dvasingi su žmonėmis, kurie mums patinka. Dvasingas žmogus siekia pagerinti kiekvieną situaciją, jis nuolat skleidžia harmoniją.. (Mudži)

*******

Jei praradote pinigus – nieko nepraradote, jei praradote sveikatą – daug praradote, jei praradote sąžinę – viską praradote. (Liaudies išmintis)

*******

Namai – tai ne brangūs daiktai, ne šiuolaikinių dizainerių įmantrybės. Namai – tai mielos širdžiai smulkmenos, vaikų balsai, namuose ruošiamo maisto kvapas, jauki ramybė, artimų žmonių širdžių šiluma, mėgiamos knygos.. Tai savo jaukaus mažo pasaulėlio pojūtis..

*******

Šviesa – žmoguje. Ir supantis žmogų pasaulis yra nušviečiamas jo vidine Šviesa. Žmogus – tarsi švyturys. Jo vidinė Šviesa, jo meilė ir gerumas – tai jėga, kuri nušviečia pasaulį. Ir aplink kiekvieną iš mūsų Šviesos yra lygiai tiek, kiek jos atiduodame. Kuo daugiau atsiveriame, tuo šviesiau aplink mus.. (A. de Kuatje)

*******

Parinko ir vertė ruvi.lt

Praregėjimai (12)

Ar žinote, kas yra jautrumas? Be abejo, jis išreiškiamas dėmesingumu tam, kas vyksta aplink jus: kai gebate matyti kito kančią ir ją kažkuo palengvinti; patraukti akmenį nuo takelio, kad kiti į jį nesusitrenktų; pakelti vinį nuo kelio, kad važiuojantys automobiliai nepradurtų padangų..

Būti jautriu – reiškia jausti žmones, gyvūnus, matyti gamtos grožį.. Kai esate jautrūs, jūs negalite pakenkti ar padaryti kažką blogo, atvirkščiai – jūs mylite, gerbiate, darote gera.

Jautrumas yra neatsiejama besąlygiškos meilės dalis. Jei nėra jautrumo – širdis šalta ir tuščia. (Dž. Krišnamurtis)

*******

Tik dvasiškai brandus žmogus gali mylėti besąlygiškai. Nebrandūs žmonės dar nemoka mylėti, jų jausmai visada bus tik jų egoizmo apraiškos.

Dvasiškai brandus žmogus jaučia vidinę pilnatvę, todėl dovanodamas savo meilę, jis nelaukia dėkingumo. Jis dovanoja besąlygiškai ir pats dėkingas už tai, kad jo meilę priima.

Kai vienas kitą myli du brandūs žmonės, įvyksta didžiausias ir gražiausias stebuklas: iš dviejų jie tampa vienu, tačiau jų vienybė nesuardo jų individualumo, o tik paryškina ir sustiprina jį.

Du brandūs mylintys žmonės padeda vienas kitam tapti laisvesniais – jų santykiuose tik geranoriškumas ir pasitikėjimas. Nėra jokios kontrolės ar manipuliavimo.

Mylintys brandūs žmonės suteikia vienas kitam laisvę ir sąlygas išskleisti gražiausias abiejų savybes ir talentus. (Ošo)

*******

Atkreipkite dėmesį į tai, kas vyksta jūsų aplinkoje ir jūsų viduje.
Jei kažkas traukia jūsų dėmesį, sukelia tam tikras mintis ir emocijas, reiškia, tai yra jumyse ir todėl reikia iš šios situacijos kažko pasimokyti.
Jei mes kažko vengiame – reiškia, už to slypi baimė ar skausmas.
Jei patenkate į tokią pačią situaciją ar nuolat sergate, reiškia, praeinate kažkokią pamoką.
Kai keisitės patys, keisis ir supantys jus žmonės, aplinkybės ir visas pasaulis.
Jūsų dėmesys – tai kanalas, kuriuo teka energija, sustiprinanti mintį. Paskui mintį seka kūrybinė energija.
Vaizduotė išneša už apribojimų rėmų ir išlaisvina vidinį potencialą.
Negatyvios emocijos neatneša tai, ko norite, jos atneša tik tai, ko nenorite.
Mes atėjome į šį pasaulį per patirtį plėsti savo sąmonę. (Mudži)

*******

Visada reklamuojami ne daiktai, o paprasčiausia žmogiška laimė. Visada rodomi laimingi žmonės, tik skirtingose situacijose tą laimę jiems sukelia skirtingi pirkiniai. Todėl žmogus eina į parduotuvę ne daiktų, o tos laimės, o jos ten neparduoda. (V. Pelevinas)

*******

Meilė – tai energija, kuri maitina visa, kas gyva, įskaitant ir žmones. Įsivaizduokite, kad jūsų kūne yra sklendė, kuri atveria kelią maitinančiam jus meilės srautui.

Tos sklendės uždarymas labai skausmingas. Bet mes taip prie to pripratome, kad net nepastebime, kai ji užsidaro. O tas vidinis skausmas toks stiprus, kad mes tampame tokiais, kokiais niekada nenorėjome būti.

Pas žmones, kurie savo elgesiu skaudina kitus, ši sklendė beveik pilnai užverta ir praleidžia meilės energijos tiek mažai, kad jos vos pakanka išgyvenimui.

Todėl jie tampa šalti ir abejingi kitiems žmonėms. Tai panašu į nuolatinį galvos skausmą, prie kurio priprantame. Tai tampa norma. Bet juk tai nenormalu!

Meilės trūkumas turi daug pasekmių – nuo ligų iki neapykantos viskam.

Tuomet ir pagelbėja žinojimas, kaip atverti tą sklendę, kad meilė atgaivintų jų sušalusias širdis.

Tokiems žmonėms labiausiai trūksta būtent meilės. Pasiųskite jiems savo meilę, apgaubkite juos meile – ir jie pradės keistis jūsų akyse.

Meilę gali įžiebti tik meilė..

*******

Ko jums neverta daryti vienareikšmiškai – tai nusivilti gyvenimu. Jūs neturite galvoti, kad jis nenusisekė. Jokiame amžiuje negalima taip galvoti. Šiame gyvenime niekas nevyksta šiaip sau. Ir visą laiką kažkas prasideda – bet kuriuo metu, bet kuriose sąlygose ir aplinkybėse. (V. Zeland)

*******

Būkime savo gyvenime tarsi laužai, kurie visokias šiukšles paverčia šviesa ir šiluma 🙂 !

*******

(Parinko ir vertė ruvi.lt)

Praregėjimai (11)

Pagalvokime, kas vyksta, kai smerkiame arba kaltiname kitus žmones, kai slepiame savo nuoskaudas? Tai, ką jaučiame tuo metu, trukdo mums pajusti meilę – mūsų negatyvūs pojūčiai auga, o mes tampame svetimų klaidų ieškotojais, kad apkaltintume kažką dėl savo nesėkmių.

Atleidimas – tai transformacijos procesas. Jo dėka mes per akimirką galime išsilaisvinti nuo iliuzijų, kurios tvirtina, kad laimės turime ieškoti kažkur išorėje. Laimė – vidinė būsena.. (D. Jampolski)

*******

Bendravime iš tiesų viskas paprasta.. Prieš tai, kai kažką sakome arba darome, paklauskime savęs: “Ar tai suartins mus? Ar sukurs meilės ir vienybės pojūtį?“

Jei taip – tuomet puiku. O jei ne – paklauskite savęs: “Kodėl aš užsiimu griovimu?“

Tuomet daugybės iširusių santykių priežastis taps jums aiški.. Esmė tik tame, ką mes renkamės – meilę ar griovimą. (Ošo)

*******

Deja, bet mūsų dienų sociume įsišaknijo dėsningumas: kuo vyresnis žmogus, tuo mažiau jis gauna žmonių šilumos. Artimų žmonių šilumos. O šilumos stygius ne tik žeidžia širdį, bet ir sėja susvetimėjimą.

Ko nori vieniši pagyvenę žmonės? Kad vaikai jų nepamirštų, kad nuoširdžiai su jais bendrautų.

Tėvai, kaip ir kiti giminaičiai – ne atsitiktiniai žmonės gyvenime. Tai artimas, tai kraujo ryšys.. Norite gero likimo – pasirūpinkite gerais santykiais su giminaičiais. Tai vienas iš gyvenimo egzaminų.

Mes atsakingi už šiuos santykius ir už artimus giminaičius, kokie blogi ar netikę jie mums beatrodytų.. Niekada nesijausite gerai, jei juos ignoruosite, ar dar blogiau – jei su jais kovosite.

Galima išsiskirti su draugais, sutuoktiniais, bet kraujo ryšių niekada nenutrauksite. Ir kalbame ne apie dirbtiną jų palaikymą. Tiesiog būkite su jais nuoširdūs ir rūpestingi.

Tai nesunku: pagyvenusiems tėvams laimė – išgerti arbatos puodelį su atėjusiu pasisvečiuoti “vaiku“ ir ramiai pasišnekučiuoti apie gyvenimą. Tik eikite pas juos su taika ir meile širdyje.. (Dž. Krišnamurtis)

*******

Gyvenimas laužo ne ten, kur trapu. Jis laužo kiečiausius mūsų principus. Laužo tai, ko mes stipriausiai laikomės. Jei praleidžiame šią “pamoką“ – situacijos gyvenime vis kartojasi.

Ir kaskart griežtesnės. Ir niekur nuo jų nepabėgsime.. Kol neįsisavinsime šią gyvenimo pamoką ir neatliksime tai, nuo ko taip ilgai bėgiojome. (Mudži)

*******

Kartais labai naudinga “prasiplauti“ smegenis – išplauti viską, kas bloga ir palikti gera. Jei to nedarome, jos užsikemša visokiu šlamštu, kurio “prisigaudome“ iš išorės.

Galų gale “normalu“ pasidaro viskas, kas tūno tame “sąvartyne“, nes tai tampa mūsų dalimi. Todėl nenuostabu, kad lengvai puolame į savęs griovimą ir degradaciją: kas viduje, tas ir išorėje.

Bet juk mes tvarkome savo butą. Prausiamės kas dieną. Valomės dantis. Ir tame nėra nieko blogo, atvirkščiai – skaitome, kad tai civilizuoto žmogaus požymis.

Tuo tarpu kažkodėl savo mąstymui to netaikome, tik nuolat viską krauname ir krauname į perpildytą galvą.. (Prabhupada)

*******

Yra žmonės, kurie sako, kad gyvenime reikia viską pabandyti. Aš pasiūlyčiau jiems pasninkauti nors kartą per savaitę. Pabandyti nevalgyti mėsos. Negerti alkoholio ir nerūkyti.

Pabandyti nevalgyti kenksmingo maisto ir negerti kenksmingų gėrimų. Sunku?.. Bet juk reikia viską išbandyti!

Pabandyti niekam nepavydėti nors dieną. Nepykti. Nors savaitę nežiūrėti televizoriaus ir neklausyti žinių. Kelias dienas atsisakyti interneto.

Pabandyti patylėti nors parą arba nutilti kaskart, kai nori pasakyti kažką blogo. Pabandyti nors dieną laikytis dešimties Dievo įsakymų. O visą gyvenimą?.

Gyventi kukliai. Pabandyti mylėti ne tik savo artimus bet ir visa, kas gyva. Padaryti nors vieną gerą darbą per dieną.

Pabandyti įveikti savo baimes. Pripažinti savo klaidas. Užjausti pakliuvusį į bėdą žmogų.

Pamatyti savo godumą: kai švaistome pinigus tuštiems vienadieniams įnoriams, bet gailime centų elgetai, nes.. jis juos gali išleisti ne taip, kaip mes norime.

Pabandykite tai. Juk gyvenime reikia išbandyti VISKĄ..

*******

Leisti sau būti savimi – reiškia priimti save tokį, koks esate. Leisti kitam žmogui būti tokiu, koks jis yra – reiškia nuimti nuo jo savo lūkesčių projekcijas. Tokiu būdu situacija, kai vienas nori to, kas kitam nepriimtina, stebuklingu būdu išsisprendžia savaime. (V. Zeland)

*******

Jei norite, kad pasaulyje būtų taika ir harmonija, turite įgauti ramybę ir harmoniją savo širdyse ir protuose. Tokias permainas negalima įgyvendinti pagal įsakymą, jos turi įvykti kiekvieno žmogaus širdyje.

Tie, kas nenori karų, turi ištrinti bet kokią kovą ir priešiškumą iš savo sąmonės. Be taikių žmonių nebus taikos pasaulyje. (Šri Nisargadatta Maharadžas)

*******
Kad sektų savo prigimtimi, bitė turi skraidyti, gyvatė šliaužioti, žuvis plaukti, o žmogus – mylėti. Ir todėl, jei žmogus, vietoje to, kad mylėtų žmones, daro žmonėms pikta – jis elgiasi taip pat keistai, kaip paukštis, kuris pradėjo plaukioti, o žuvis – skraidyti. (L. Tolstojus)

*******

Viskas gyvenime – kūryba. Tai, ką jūs darote. Kaip rengiatės. Kaip mylite ir kaip kalbate. Kaip šypsotės. Kaip išreiškiate save.

Tai, kuo jūs tikite ir apie ką svajojate. Kaip geriate arbatą. Kaip puoselėjate savo namus. Kaip džiaugiatės. Kaip ruošiate maistą. Kaip jaučiatės.

Jūs kuriate kiekvieną akimirką. Gyvenimas – tai kūryba.. (H. Bonem)

*******

Negailėkite gerų žodžių.. Geras žodis – lyg šiltas, jaukus pledas šaltą dieną, lyg stiklinė šalto vandens per karščius, lyg šilto vaiko delniuko prisilietimas, lyg pievos žolynų kvapas ar saulės prošvaistė pro audros debesis..

Juk tai taip paprasta – pasakyti gerą žodį.. Bet KIEK DAUG jis reiškia 🙂 ..

*******

(Parinko ir vertė ruvi.lt)

Praregėjimai (10)

Pažvelkite į savo tėvų arba senelių nuotraukų albumus ir nustebsite pamatę, kokie tuomet visi buvo liekni! Moterys nešiojo sukneles, kurios pabrėžė jų grakštumą, o vyrų pilvai buvo plokšti.

Viršsvoris tais laikais buvo matuojamas tik keliais kilogramais, o nutukimas buvo didelė retenybė.. Retas vaikas buvo storas.

Kodėl mūsų dienomis daugybė žmonių sveria 20 ar net 50 kilogramų daugiau už savo protėvius? Juk dabar tiek sportuojančių žmonių – praktiškai bet kokiu oru pamatysime bėgančius, važiuojančius dviračiu, besimankštinančius žmones..

Nežiūrint į tai, mes kasmet daromės vis sunkesni.. Gal kažkas ne taip mūsų gyvenime, o galbūt – viskas ne taip, jei sveiki ir liekni galime būti tik vaikystėje ir jaunystėje (ir toli gražu ne visi), o paskui.. lyg užburti, apaugame riebalais ir ligomis?..

*******

Priemiesčiuose auga daugybė natūralaus maisto (vaistažolių, lapų, šaknų, uogų, sėklų..), kurį mes iš aukšto vadiname žole ir visaip su ja kovojame, bet tuo pačiu metu neriamės iš kailio, eikvojame savo gyvenimo laiką ir energiją, kad uždirbtume pinigus ir nupirktume parduotuvėse tai, kas atneša mums tik žalą ir ligas.

Gal jau atėjo laikas išmokti naudotis tuo, ką dovanoja mums Motina Gamta? Ji nuolat kviečia mus už savo stalo! Gal verta pabandyti?.. Laikraščiai mus gąsdina tai krizėmis, tai katastrofomis, tai pasaulio pabaigomis.. O kas, jei vieną dieną iš tiesų liksime be elektros, dujų ir parduotuvių?

Štai tuomet, ko gero, su džiaugsmu prisiminsime, kad Motinos Gamtos glėbyje kentėti nuo bado tiesiog neįmanoma! Tiesiog reikia žinoti (prisiminti?), kad esame Jos vaikai ir pradėti su Ja bendrauti. Mylėti Ją. Ir su dėkingumu priimti Jos dovanas.

*******

Miško oras turi daugiau nei 200 biologiškai aktyvių lakiųjų medžiagų. Jos žymiai pagerina protinį ir fizinį aktyvumą, visų organizmo sistemų darbą, didina organizmo atsparumą įvairioms ligoms ir infekcijoms, normalizuoja pulsą, gerina plaučių darbą.

Miško ore esantys fitoncidai turi antimikrobinį poveikį. Daugiausia jų išskiria pušys, eglės, tuopos, maumedžiai, ąžuolai, beržai, klevai, kėniai, drebulės. Pasivaikščioję miške jaučiamės žvalūs, atgauname jėgas – tai lakiųjų fitoncidų poveikis.

Žmonės, gyvenantys šalia miškų, serga žymiai rečiau, nei miestiečiai. Spygliuočių miškai turi ypatingai daug gydomųjų savybių ir dėl eterinių aliejų, todėl juose taip lengva kvėpuoti.

Spygliuočių miškai – natūralūs vaistai žmonėms, sergantiems nervų sistemos ligomis, nemiga, kvėpavimo sistemos ligomis.

Taigi – sveikatos galime pasisemti ir iš miško: tai mūsų žaliasis gydytojas 🙂 ..

*******

Nemokamas maistas – tai tokia pati natūrali žmonių teisė, kaip ir teisė gyventi. Visos gyvos būtybės Žemėje gauna nemokamą maistą. Taip sugalvojo Gamta – joje yra viskas, kas reikalinga palaikyti gyvybei.

Žmogus – taip pat gyva, gebanti mąstyti būtybė. Todėl galėtų šį savo sugebėjimą panaudoti sąveikai su Gamta ir maisto gavybą sumažinti iki minimumo. Dabar gi matome atvirkštinį procesą: Žemė alinama, kad būtų gaminamas nesveikas, rafinuotas, kenksmingas maistas, kurį galima tik nusipirkti.

Nuo pat vaikystės žmogus pratinamas prie tokio rafinuoto maisto, o paskui jam tenka dirbti ir didžiąją dalį lėšų išleisti maistui: jis dirba tam, kad.. valgytų.

Nuo maisto iš parduotuvių – įvairūs organizmo sutrikimai, ligos, įtampa ir liūdesys. Kodėl? Todėl, kad viskas auginama nenatūraliai, su įtampa, su negatyviomis mintimis – kad kuo pelningiau parduotų.

Toks maistas negali suteikti nei sveikatos, nei žvalumo, nei džiaugsmo. Jo negalima valgyti, nuo jo reikia laikytis atokiau.

Ką gi daryti? Stengtis maitintis tuo, ką užauginate patys arba gerai jums pažįstami žmonės. Reikia to mokytis, to siekti – tik tuomet tiksliai žinosite, kaip augalai užauginami.

Pačių užaugintas maistas – pats sveikiausias, nes auginamas su nuoširdžiu rūpesčiu ir meile 🙂 .

*******

(Iš paskaitų apie sveiką gyvenseną, parinko ir vertė ruvi.lt)

Praregėjimai (9)

Triukšmingas žmogus niekada nepasieks palaimos – tam reikalinga tyla. Bet mūsų protas pernelyg triukšmingas. Mes nešiojamės savo galvose balsingą minią, kur visi pykstasi, stumdosi ir siekia valdžios.

Kiekvienas mūsų proto fragmentas nori tapti pačiu svarbiausiu. Tai ištisa vidinė politika, primenanti beprotnamį..

Palaima ateina tik tuomet, kai kova ir triukšmas mūsų sąmonėje pasibaigia. Kad triukšmas baigtųsi, turime pradėti jį stebėti.

Stebėjimo dėka įvyksta stebuklas: tai, ką mes stebime – išnyksta, ir ateina tylos akimirkos. Iš pradžių jos trumpos, bet pro tuos mažus tylos langelius mes jau galime žvilgtelėti į realybę.

Ilgainiui tos akimirkos ilgės, protas aprims, įsijungs širdies balsas, o vis aiškesnis sąmoningas realybės suvokimas priartins palaimingą būseną.. (Ošo)

*******

Ar gali meilė virsti neapykanta? Negali: tikra meilė niekada nevirsta neapykanta.

Žmones klaidina tai, kad meile jie laiko aistrą. Aistroje kiekvienas ieško pasitenkinimo tik sau – tai dviejų “ego“ susidūrimas.

Tokie santykiai primena narkotinę priklausomybę: jie svaigina tik trumpą laiką, o kai prie jų priprantama, jie neveikia. Todėl aistros objektas tampa neapykantos objektu.

Tuo tarpu tikroji meilė tik auga, ir jos augimui nėra ribų.. Ir kuo daugiau dovanojate meilės, tuo daugiau jos gaunate. Ir ji niekada nesibaigia. Nes ji amžina. (Babadži)

*******

“Mintis gimdo veiksmą, veiksmas – įprotį, įprotis – charakterį, charakteris – likimą“ – ši formulė labai tiksliai parodo įvairių įgūdžių mokymosi principą, o taip pat įvairių manipuliacinių programų diegimo mechanizmą.

Todėl “pagavęs“ akimirką “prieš mintį“ žmogus aiškiai pamato ir supranta ne tik Visatos dėsnius, gyvenimo valdymo principus, bet ir manipuliavimo sąmone būdus. Jis gali ne tik valdyti savo gyvenimą, bet ir užkirsti kelią manipuliacijoms savo sąmone.

*******

Nuolat gilėjanti visapusiška pasaulinė krizė pirmiausiai yra idėjų krizė.. Absoliučiai visose šiuolaikinės žmonijos gyvenimo sferose nėra šviežių, pozityvių, visuotinų idėjų, kurios gali visus įkvėpti ir suvienyti evoliuciniams pokyčiams.

Dauguma žmonių nežino, ko žmonija siekia – kokie mūsų tikslai, planai ir perspektyvos. Žmonėms to gyvybiškai reikia, nes kiekvienam yra įdėtas augimo ir tobulėjimo siekis.

Todėl visame pasaulyje, lyg šviesos švyturiai, gimsta pavienių kūrybingų entuziastų ir grupių bendraminčių progresyvios idėjos, kurios skirtos visos žmonijos gerovei ir vystymuisi.

Tai ir yra ateities šaukliai ir ženklas, kad artėja realūs pokyčiai. (Ž. Fresko)

********

“Kartais aš būnu neteisus“. Ši paprasta frazė atveria mūsų širdį.

Ištarkite ją pirmiausiai mintyse.
Paskui ištarkite balsu, kai būsite vienas.
Po to pabandykite pasakyti ją artimam žmogui.

Ne kiekvienas išdrįsta šią frazę ištarti žmonėms, bet net ištarta mintyse arba balsu vienatvėje ji daro su žmonėmis stebuklus.

Aš nejuokauju. Patikrinta..

Sekantis etapas: “Aš galiu būti neteisus net tame, kuo anksčiau buvau įsitikinęs“.

Bet tai jau aukštasis pilotažas..

*******

Galime įsivaizduoti, kad kiekvienam žmogui Žemėje duota po kilogramą stebuklingo molio.

Vienas lipdo iš to molio namą, sodą, automobilį, daug daiktų ir palieka sveikatai ir laimei kokių 10 gramų. Jis skiria visą savo energiją materialiems daiktams, o dvasiniam vystymuisi ir sveikatai jau nebelieka energijos ir jėgų.

Kitas visą molį skiria tik sau.., o žmonai ir vaikams nieko nepalieka. Jis viską skiria išorinei meilei – sau pirmiausiai – ir stebisi, kad kenčia nuo sielos ir kūno ligų.

O kam savo stebuklingą molį skiriate jūs? (Mudži)

*******

Kai sakote “Aš tave myliu“ – pajuskite meilę. Būkite iš tiesų dėkingi, kai dėkojate. Kai atsiprašote – pajuskite atgailą.. Tik tuomet, kai jūsų žodžiai nuoširdūs, jie pasiekia kitų žmonių širdis. (Dž. Krišnamurtis)

*******

Į Aukso amžių įžengs žmonės, kurie išmoks vienytis visų labui. Vienybėje didžiulė jėga: dviejų žmonių auros sustiprina viena kitą 7 kartus, todėl kiekvienas prisijungęs prie bendraminčių žmogus sustiprina visą kolektyvą daugybę kartų..

Bendraminčių kolektyvas ir vienybė vardan bendro tikslo – didelė jėga! (Ošo)

*******

(Parinko ir vertė – ruvi.lt)