Į Meilės Šviesą

Tamsiais laikais gerai matomi šviesūs žmonės.

Jie kaip ugniniai stiprybės stulpai išjudintos iki kraštutinumų erdvės centre.

Kaip atramos taškas šiam pasauliui, kuris laikinai prarado orientyrą ir kurį purto, kaip karštinėje, prieš artėjančias permainas. 

Tamsiais laikais aiškiai matoma, ar dega širdys, ar ten niekada ugnies ir nebuvo. Kas kam draugas, brolis ir koks kraujas teka venomis.

Tamsiais laikais nėra teisių ir kaltų. Yra pasimetę kelyje žmogiškųjų sielų laivai.

Ir yra šviečiantys švyturių žiburiai, kviečiantys juos pas save, į meilės ir taikos šviesą.

Padėka autorei! Pagal Anželikos Hofman esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !