– Pavasaris – svarstė Mažasis Angelas, – tai visada milijonas garsų: žaismingų šaltinėlių čiurlenimas, begaliniai atkutusių nuo saulės ir šilumos paukščių koncertai, ritmingas greitai tirpstančio sniego dunksėjimas, sausas perregimo leduko ant balų traškesys rytais. Tai milijonas garsų, besiveržiančių pro vos pravertą – kelioms minutėms – langą. Pavasaris – tai svaiginanti muzika. Gyvenimo melodija, veržli ir visaapimanti…
O šis pavasaris kažkoks… drovus, sakyčiau. Jis tylus ir nežymus. Jis bando spalvinti dangų mėlynai – ir išmargina švarų dangaus skliautą lengvomis perregimomis debesų plunksnomis. Jis visu pajėgumu spinduliuoja saulės šilumą – ir sustingsta nakčiai, apgaubtas krištoline šalčio tyla. Jis nečiurlena šaltinėliais. Jis vos matomas po lėtai tamsėjančiu sniego apklotu. Jis dar nepasiruošęs prapliūpti lietumi, virpėti perregimais pirmųjų lapų delnais, dainuoti visu balsu svaiginančią šilumos melodiją, įkvėpti, mylėti ir įsimylėti…
Šis pavasaris tik kaupia jėgas… Pavasaris kaupia dvasinę stiprybę… Pavasaris ruošiasi susitikimui su tavimi, ir, neabejotinai, ruošia tau kažkokią visiškai neįtikėtiną dovaną…
Būk kantrus… Pavasaris būtinai ateis…
Praverk – kelioms minutėms – langą. Girdi? Jau visai šalia…
Padėka autorei! Pagal O. Meškovska Piatakova pasaką, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
ruvi 