Jei aš – jūsų kūdikis, prašau, palieskite mane. Man reikalingas jūsų švelnumas, juk aš jo dar niekada nepatyriau. Neapsiribokite tik maudymu, sauskelnių keitimu ir maitinimu. Nevystykite manęs ankštai, bučiuokite mano veidelį ir dovanokite švelnumą mano kūnui. Jūsų švelnus paglostymas toks jaukus, nes perteikia man saugumą ir meilę.
Jei aš – jūsų vaikas, prašau, palieskite mane. Nors aš priešinuosi ir net atstumiu jus. Nenusigręžkite, atraskite būdą patenkinti šį mano poreikį. Jūsų apkabinimas nakčiai leis man saldžiai užmigti. Jūsų švelnumas dieną patvirtins, ką jūs iš tiesų jaučiate man.
Jei aš – paauglys, prašau, palieskite mane. Negalvokite, kad jei aš beveik suaugęs, tuomet man nereikia žinoti, ką jūs jaučiate man. Aš ilgiuosi jūsų rūpestingų rankų, man reikalingas jūsų švelnus balsas. Kai man sunku, mano vidiniam vaikui vėl būtinas dėmesys.
Jei aš jūsų draugas, prašau, palieskite mane. Niekas taip nepaliudys, kad esu jums svarbus, kaip jūsų jausmingas apkabinimas. Kai aš nusiminęs, viso labo vienas švelnus gestas įtikins mane, kad esu mylimas ir patvirtins, kad aš ne vienas. Galbūt, jūsų jaukus apkabinimas bus vienintelis išsigelbėjimas.
Jei aš – jūsų mylimas žmogus, prašau, palieskite mane. Galbūt, jūs galvojate, kad pakanka ir jūsų aistros. Bet tik jūsų rankos nuramins mano baimes. Man reikalingas jūsų švelnumas, toks jaukus ir mielas. Kad primintų man, kad esu mylimas tiesiog todėl, kad aš – esu aš.
Jei aš – jūsų suaugęs sūnus, prašau, palieskite mane. Galbūt, aš jau turiu savo šeimą, kuri mane apkabina. Bet man vis dar reikalingos mamos ir tėvo rankos, kai man sunku gyvenime. Dabar, kai jau pats esu tėvas, aš kitaip į viską žiūriu, ir branginu jus dar labiau.
Jei aš – jūsų pagyvenęs tėvas, prašau, palieskite mane. Taip, kaip mane paliesdavo, kai buvau mažas. Paimkite mano ranką, atsisėskite šalia, padrąsinkite mane. Sušildykite mano pavargusią sielą savo artumu. Mano odai, tegul ir raukšlėtai, labai reikalingi prisilietimai. Nebijokite. Tiesiog palieskite mane.
Nuoširdi padėka autorei! Pagal F. K. Devis esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir artimųjų širdžių šilumos mums visiems 🙂 !
ruvi 
Visiems reikalingi prisilietimai, apkabinimai ir sirdies siluma – negailekim ju artimiesiems.
PatinkaPatinka
Tikrai, prisilietimai turi stebuklingą jėgą, taip mes tiesiogiai perduodame savo meilę ir širdies šilumą, ir tai jaučia ne tik žmonės, bet ir gyvūnai, augalai 🙂 …
PatinkaPatinka
O man kažkodėl nepatinka su žmonėm liestis. Labai neigiamai šitai veikia. Net kai arti būna pradedu blogai jaustis. Nebent jeigu tai būtų labai mylimas, artimas žmogus. Na ir gyvūnų prisilietimus toleruoju.
PatinkaPatinka
Sveiki!
Taip, yra žmonės, kuriems nepatinka prisilietimai – tai intravertai, kurie gerai jaučiasi, kai yra vieni arba su artimais žmonėmis, ir, kaip jūs rašote – su gyvūnais. Jie nemėgsta triukšmingų kompanijų, vietų, kur daug žmonių. Tai normalu, tai toks psichikos tipas. O štai ekstravertai – intravertų priešingybė: jie nemėgsta vienatvės ir mielai daug bendrauja su visais, mėgsta keliauti, žmonių susibūrimus, ir, aišku, labai mėgsta prisilietimus, apkabinimus 🙂 .
PatinkaPatinka
Pas mus moksluose dabar praktikuosis, ir prašė kad pabūčiau vietoj “manikeno“. O aš nenoriu. Nu man tie lietimai tikrai kažkoks labai asmeniškas ir nemalonus dalykas. Gal tai nenormalu, kad niekas jau prisiliesti prie manęs negali? Kaikurie nesupranta, ir galvoja kad aš atstumiu, nenoriu padėti ir pan.
PatinkaPatinka
Sveiki!
Tikrai, taip ir yra – tai labai asmeniška. Vieni žmonės labai mėgsta apsikabinimus, prisilietimus, jie lengvai gali apkabinti ar liesti ir nepažįstamus žmones, kiti – tik artimus, ir tai ne per dažnai… Tai normalu.
Ir jūs galite atsisakyti, nereikia savęs versti daryti to, kas jums nepriimtina. Atsisakyti galima taip, kad nesukeltume priešiškumo ar kažkokių komentarų – ramiai pasakyti, kad tai jums nepriimtina. Žmonės jaučia, jei atsisakoma atvirai ir nuoširdžiai, todėl tokiu atveju jiems nėra ko komentuoti 🙂 .
PatinkaPatinka