Jie tikrai yra…

Yra tokie keisti žmonės, visiškai geranoriški, jie vaikšto žeme, o jų siela dangiška. Todėl jie paliečia kiekvieno žmogaus pačią esmę, kiekviename žmoguje jie linkę įžvelgti išmintį. Todėl visi šalia jų jaučiasi geriau. Jie vien savo buvimu, savo požiūriu į pasaulį nuramina.

Yra tokie keisti žmonės, kurie, kai pamato kažkieno sudaužytą širdį, atlaužia gabalėlį savosios ir atiduoda. Kiekvieną ašarą ant kito žmogaus veido nušluosto meile. Jie žino, kad vieno žmogaus nelaimė yra viso pasaulio nelaimė, o vieno žmogaus džiaugsmu džiaugiasi visa visata. Jie žino, kad visi mes neatskiriamai susieti.

Yra tokie keisti žmonės, kurie visą pasaulį ir kiekvieną žmogų jame priima kaip giminę – kiekvieną vaiką myli kaip savo, kiekvieną katę pamaitins ir sušildys, o į senolius žiūri su ypatinga šiluma ir liūdesiu, prisimindami močiutės pyragėlius ir senelio pamokymus.

Yra tokie keisti žmonės, kurie tokie tyri, tokie šviesūs, kad negali savo širdies sutepti blogiu. Ir priešai negali pakelti jų gerumo šviesos, tuoj pat traukiasi. Ir į įžeidimus jie nereaguoja, nes žino, kad tai beprasmiški žodžiai iš kažkokios senos prastos istorijos. Jie negirdi pykčio, o tik sužeistos širdies šauksmą, kuri kažkada buvo naivi ir tyra, ir niekas nežino, kas iš tiesų su ja atsitiko. 

Tie keisti žmonės nieko sau neprašo. Tie keisti žmonės dalinasi ir nežiūri, kiek jiems patiems liko.

Tie keisti žmonės visur, kur tik ateina, atneša gerovę ir taiką. Tie keisti žmonės kuklūs, jiems nereikia pripažinimo.

Tie keisti žmonės tikrai myli. Tie keisti žmonės… jie yra! Jie tikrai yra!

Ir.. visai jie ne keisti.

Keistais tapome mes…

Pagal sutrumpintą nežinomo autoriaus tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !