Džiaugsmą iš delno į delną – kaip Amžinąją Ugnį mes perduodame vienas kitam.
O rankos tokios skirtingos: jaunos, stiprios, truputį pavargusios, švelnios, tvirtos, ryžtingos, mažos, juodos nuo suodžių, išmintingos dėl amžiaus, šiurkščios nuo darbų, drąsios dėl žinojimo “kodėl ir vardan ko“.
Ir kažkas dalinasi pavasario rieškučiomis, perduoda vienas kitam pasakojimus apie atitirpstančios gimtinės žemės kvapą.
O kažkas atneša ištroškusiems galimybę numalšinti vilties ir tikėjimo ateitimi troškulį – šviesia, draugiška, galinga, ir būtinai-būtinai netolima – ir tik tokia ateitimi.
Štai vienas perduoda iš delno į delną didžiulį džiaugsmą dėl įvykdyto žygdarbio.
O kitas perduoda iš rankų į rankas patį gyvenimą, ir maitina iš rankos, kaip patį artimiausią ir labai-labai brangų, meilės ir rūpesčio išsiilgusį žmogų.
Tokios skirtingos, bet labai reikalingos, laiku ateinančios į pagalbą mūsų rankos.
O štai gauta iš kažkieno rankų gerosios vilties paukštelė. Ji gieda, nežiūrint į nieką, atgaivina viską aplinkui žvalumu ir neįtikėtinu įkvėpimu. Ir net pačioje juodžiausioje tamsoje ir gūdžių laikų migloje, skamba būsimų permainų ir labai laukiamų įvykių giesmė. Giedok, paukštele balsingoji! Giedok mums visiems! Giedok savo šviesią nuojautą. Giedok ir piešk gėrio jėgų triumfo kontūrus.
Mes perduodame džiaugsmą iš delno į delną.
Šiltu žodžiu, taika širdyje, apkabinimu per atstumą, reikalingomis žiniomis, savalaike išmintimi, meile visiems laikams.
Ir nenutrūksta ši gyva grandinėlė. Įveikia neįmanomas ribas. Įeina į netikėtumų erdvę, tačiau neišnyksta iš akių, bet šviečia dar ryškiau, dar stipriau, dar plačiau. Virsta amžinybe.
…Kaip Amžinąją Ugnį perduodame pasaulį vienas kitam.
Padėka autorei! Pagal Ninos Sumire esė, vertė ruvi.lt
Meilės, taikos ir gerosios vilties mums visiems 🙂 !
ruvi 