Asmeniškai man padeda vieno vienuolio frazė. Labai paprasta. Jis sakė: “Dievas duoda mums jėgų lygiai vienai dienai“.
Nereikia kol kas galvoti apie tolimą ateitį. Apie tai, kaip rytoj atsibusi ir ką darysi. Ir ką pajusi.
Reikia būtent šią dieną pragyventi ir maksimaliai padaryti tai, ką gali.
Įveikti sunkumus tiek, kiek gali. Žengti tiek žingsnių, kiek užteks jėgų būtent tą dieną.
Todėl kad vienai dienai jėgos visada duodamos.
O rytoj…
Rytoj viskas gali pasikeisti į gerąją pusę.
Ir juodi debesys pradės palengva sklaidytis už horizonto.
Svarbiausia – dieną pragyventi.
Padėka autorei! Pagal Anos Kirjanovos esė, vertė ruvi.lt
Santarvės ir gerosios vilties mums visiems 🙂 !
Aciu uz nuostabius zodzius! Tegul visi juodi debesys issisklaido…
PatinkaPatinka
Tie “juodi debesys“ jau gerokai visus išvargino… Bet už jų tikrai yra saulė, todėl nepraraskime gerosios vilties, skleiskime savo vidinę šviesą, būkime geranoriški vieni kitiems, išlikime žmonėmis – ir mūsų vidinė šviesa išsklaidys visus debesis 🙂 .. Laikykimės. Švieskime nežiūrint į nieką.
PatinkaPatinka
Ačiū labai ❤❤
PatinkaPatinka
Ačiū, miela Rasma 🙂 ! Kas žino, galbūt jūs, ar aš, ar koks kitas žmogus ir suteiks tą trūkstamą pozityvų postūmį, kuris pakreips visą situaciją teigiama visai žmonijai linkme? Todėl laikykimės, skleiskime savo širdies šilumą, būkime geri vieni kitiems.. Kas, jei ne mes? Švieskime 🙂 ..
PatinkaPatinka