Kartais viso labo tereikia šiek tiek atsikvėpti, šiek tiek atsitraukti nuo pačios triukšmingiausios gyvenimo trasos, trumpam pamiršti savo nesibaigiančius “reikia“, trumpam palikti save ramybėje… sumažinti būtinumo dozes ir padidinti tai, už ko tu laikaisi.
Kai aplink pasidaro per daug triukšminga, vertėtų nutilti, o ne didinti nepakeliamą gaudesį.
Išeiti į priešingą pusę nuo to, kas sukelia atmetimą ir pasipriešinimą – labai brandus pasirinkimas, kuriame kovos atsisakymas nėra identiškas pralaimėjimui.
Atvirkščiai, tai sąmoningas atsisakymas eikvoti savo gyvenimą griovimui, trofėjų plėšimui, tuščiagarbiškam apsėdimui pasisavinti tai, ko tau neduoda.
Sveika gyvenimo erdvė neturi karinio poligono statuso, mielieji…
Joje nėra nukentėjusių, pavergtų, sužeistų svetima agresija ir valdžios troškimu.
Joje nėra poreikio skirstyti į laimėtojus ir pralaimėjusius.
Joje nereikalingas pasirengimas nedelsiant pulti ar gintis.
Joje paprastas taikus gyvenimas su kasdieniais gyvenimo rūpesčiais, kurie neužtemdo meilės, džiaugsmo, laimingų akimirkų ir gebėjimo išlikti žmonėmis bet kokiose aplinkybėse.
Keliaukite į žiemą su lengva širdimi. Ja galima apsisiausti kaip didžiuliu pledu… ir atsikvėpti.
Padėka autorei! Pagal Lilios Grad esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !
ruvi 