Tai ne paguoda silpniems, kurie negalėjo už save pastovėti. Taip iš tiesų yra. Ne visada, bet taip būna. Kartais tai, kas jums atrodo kaip pralaimėjimas – tai pergalė. Pati tikriausia pergalė. Jūs negalėjote atsakyti chamui ginčuose tokiu pat chamiškumu, duoti grubų atkirtį negalėjote, jūs nesugebėjote akiplėšos pastatyti į vietą. Jūs išėjote sugniuždytas, o pavymui skambėjo keiksmai ir ūbavimas. Gėdingas pralaimėjimas! Ne. Tai pergalė.
Jūs nepradėjote rietis su agresyviu akiplėša ir rėkauti atsakomuosius prakeiksmus pykčio perkreiptu veidu. Jūs išsaugojote savo orumą. Išreiškėte savo nuomonę paprastai ir aiškiai. O į purvinas peštynes nesivėlėte. Chamas nepamatė jūsų skausmo. Nesuprato jūsų išgyvenimų. Jūs tiesiog užbaigėte kontaktą ir išėjote. Tai pergalė.
Arba jums kažko neužteko. Visas vaišes išsidalino, plėšdami vieni kitiems iš rankų. O jūs nespėjote visų pralenkti, išstumdyti, pačiupti prizą pirmas. Išplėšti iš kito. Mikliai pakišti kojos negalėjote, stumti į nugarą, pasinaudoti kito nesėkme ar silpnumu… Jums kažko neužteko, nes jūs nežaidžiate tokių žaidimų. Žaidimas vadinasi “šunų peštynės“. Jūs nežaidėte. Reiškia, jūs laimėjote. Tai pergalė.
Jus užpuolė minia ir stengėsi pažeminti, nuvertinti. Jūs bandėte atsakyti, bet niekas jūsų neklausė. Jūsų žodžius iškreipė, jūsų argumentus išjuokė, jums neleido kalbėti. Jūs negalėjote įrodyti savo teisumo ir išėjote. Ne tai, ne pralaimėjimas. Tai pergalė.
Jūs tiesiog nesiginčijote toliau su piktybiškais rėksniais. Nepradėjote verkti, nekėlėte balso, nesigriebėte jų akivaizdoje už širdies ir neprašėte valerijono. Jūs išlikote savimi. Ramiu ir mandagiu žmogumi. Jūs išlikote su savo nuomone, kaip išlikdavo vienetai inkvizicijų ir represijų laikais.
Išsiskyrėte su mylimu žmogumi? Nepuolėte kovoti, sekti, spausti, reikalauti – tiesiog atsitraukėte į šalį, nors ir skaudėjo širdį? Tai taip pat ne pralaimėjimas, o pergalė… Dikensas rašė: geriau būti išduotam, nei būti išdaviku. Geriau būti apvogtam, nei būti vagimi. Geriau kartais patirti menamą pralaimėjimą; – o tai ir bus pergalė, kaip nekeista. Vėliau mes tai suprasime.
Padėka autorei! Pagal Anos Kirjanovos esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !
ruvi 
Nuostabus straipsnis! Bukime savimi ir svesime pergales!
PatinkaPatinka
Labas, Jone 🙂 !
Pritariu pilnai. Mūsų jėga – meilėje, vienybėje, santarvėje – tai mūsų žmogiškoji prigimtis, mūsų dvasingumo išraiška, mūsų harmoningos sąveikos pagrindas 🙂 . Principas “laimėk nekovodamas“ – apie tai, kad didžiausia pergalė – sustabdyti blogį, neleisti jam plisti, nes kai leidžiamės į kovas, paradoksas, bet.. didiname blogį. Ugnimi ugnies neužgesinsi..
PatinkaPatinka