Dabar – taip…

Jei atvirai – mes tiesiog pavargome…

Kažkas pavargo iki pilno atsiribojimo nuo realybės. Kažkas – iki triukšmingos kovos su ja. Kažkam nuovargis užgesino norą veikti. O kažkas, atvirkščiai, didina apsisukimų skaičių, kad peršoktų kartų nesupratimo momentą to, kas vyksta…

O jis yra, tas momentas.

Ir jis taip pat žaidžia su mumis savo sudėtingus ir ne pačius geriausius žaidimus, aštrindamas nerimą tiems, kas ir be jų niekada ramiai negyveno… skleisdamas dar didesnę baimę išgyvenantiems chronišką įtampą… pritardamas bejausmiams cinikams… keldamas nusivylimo laipsnį patyrusiems nusivylimų kolekcionieriams… na, ir skubindamas įprastą ir jau juokingą “viskas bus gerai“ tiems, kam šie trys žodžiai – visada kišenėje gulintis pleistras, kurį jie automatiškai klijuoja ant savo ir svetimų žaizdų.

Bet šiandien tiesa truputį kitokia, mielieji… ir ji – nežinomybėje.

Mes nežinome, kaip bus.

O nežinoti tuomet, kai žinoti labai norisi – tokia būsena mūsų psichikai ne pati lengviausia. Ir todėl ji ginasi, kaip tik gali. Kartais išlaisvinančiu prasimanymu, kartais eskapizmu, kartais stresu, kartais dirbtinės atramos kūrimu.

Tačiau NEdirbtinė atrama, iš esmės, tik viena – išmokti gyventi su šios dienos tiesa, niekaip jos neslepiant ir nedailinant.

Dabar – taip yra. Taip, kaip yra iš tiesų. Kaip bus rytoj – sužinosime rytoj.

Ir nereikia žvilgčioti toli į ateitį, nevaidinti autoritetingo visažinio, nepradėti tų sričių analitikos, kuriose nesame profesionalai.

Dabar – taip. Užklysta pirmos snaigės. Naktys dar nelabai šaltos. Arbata su citrina, kaip ir anksčiau, dar vis skani. Gerai būtų išsivirti lengvą daržovių troškinį.

Daryk tai, ką gali padaryti, nedrumsk ne savo… tai mano močiutės išmintis, amžiams įsirašiusi į mano širdį ir dar nei karto gyvenime manęs nepavedusi.

Todėl – keliaujame gyventi toliau. Kai kam pavyks. Ir tegul pavyks.

Tiesiog pavyks, ir viskas…

Padėka autorei! Pagal Lilios Grad esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerosios vilties mums visiems 🙂 !

6 mintys apie „Dabar – taip…“

  1. Tikrai pavargome Rūtele nuo neigiamos informacijos srauto, nuo priešinimosi pavargome ir aplamai išsekome bekovodami. Visa tai darydami ir tame dalyvaudami tapome aukomis, išbarstydami save, nesuvokdami esmės. Gal turime sugrįžti į save, į gamtą, pradėti vertinti tai kas tikra, juk pasaulis nepasikeitė jis visada mūsų. Tavo straipsniai eina su mano mintimis ir gyvenimu. Ačiū kad daliniesi tuo stebuklu!

    Paspaudė "Patinka": 1 person

  2. Labas, Diana 🙂 !

    Aš supratau, kad dabar tikrai laikas ne priešintis, bet vienytis, padėti vieni kitiems, palaikyti geru žodžiu… Ir matyt, tie vidiniai prieštaravimai, kuriuos sukelia štai tokios situacijos, praeina visas pakopas – nuo pasipriešinimo, susipriešinimo, kovos – iki nuovargio, išsekimo, apatijos, depresijų.. ir, galiausiai – iki pačio gyvenimo esmės ir prasmės paieškų. Ko gero, tokios būsenos ne tik sukrečia, bet ir nupurto visas iliuzijas ir priverčia pažvelgti į realybę tokią, kokia ji yra iš tiesų, į save, į savo ir mūsų visų gyvenimą.

    Negaliu ir aš pasigirti, kad laikausi, bet suprantu, kad reikia nepasiduoti tam negatyvumui, bet ne ignoravimu, o suvokimu, kad tas negatyvumas mus labiausiai ir žlugdo. Ir kad realybė formuojama per mūsų būsenas (negatyvias ir pozityvias), todėl galime tapti šviesos ir vilties šaltiniu visiems, su kuo susitinkame, ir tokiu būdu, nežiūrint į nieką, formuoti harmoningą erdvę ir kitokią realybę. Ir būtinai – bendrauti, vienytis, kalbėtis, susirašinėti su bendraminčiais. Mes bejėgiai tuomet, kai palūžtame ir patikime visais negatyviais scenarijais. Laikykimės, mane įkvepia visada mintis, kad su kiekviena diena mes artėjame prie atomazgos. Ir tikrai nereikia orientuotis į kažkokius negatyvius scenarijus. Tiesiog reikia sau tai uždrausti.

    Pritariu, miela Diana – sugrįžkime į gamtą, pažvelkime su meile į savo artimuosius ir draugus, ramiai darykime kasdien tai, ką galime padaryti, tiesiog būkime drauge, ir mes būtinai įveiksime visas negandas. Ačiū, Diana, kad parašėte 🙂 ! Ir aš, kaip šiame tekste, visada turiu tą pleistriuką “viskas bus gerai“… svarbu tuo tikėti nežiūrint į nieką.. ir aš tuo tvirtai tikiu 🙂 . Laikykimės!

    Patinka

    1. Labas Rūta, ačiū už palaikyma, paskatinima. Viskas yra ir bus gerai. Dėkui, kad esi ir “maitini” mus pozityviais straipsniai bei įžvalgomis. Mūsu daug ir mes jėga😊

      Patinka

      1. Labas, Diana 🙂 !

        Dabar svarbiausia mūsų užduotis – palaikyti ir skleisti savo vidinę šviesą, tokiu būdu formuojant pozityvią realybę ir ateitį. Tarsi tos ląstelės organizme, kurios įveikia visas ligas… Juk žmonija – toks pat vientisas organizmas, kaip ir žmogaus kūnas, todėl visi mes vienoje valtyje, ir kiekvienas kiek ir kaip gali, turi prisidėti prie viso organizmo sveikimo. Ir mes būtinai viską įveiksime, juk ne veltui dabar bunda tiek daug žmonių – tai jau žmonijos kolektyvinės savisaugos instinktas žadina: buskime, susiimkime, apsivalykime, sveikime! Ir mes sveikstame. Ir tikrai pasveiksime 🙂 .

        Laikomės, Diana. Apkabinu 🙂 .

        Patinka

  3. Labas, miela Jone 🙂 !

    Kiekvieno žmogaus gyvenime yra toks išmintingas žmogus – močiutė, senelis, vyresnis draugas, mama, tėvas, brolis…, kurių išmintis remiasi jų pačių patirtimi. Na, o mes dažniausiai tą išmintį prisimename tuomet, kai patys esame vyresni ir atsiduriame situacijoje, kurioje tas patarimas iš praeities labai labai tinka 🙂 .. Ir aš su didžiausia padėka prisimenu tokius žmones 🙂 ..

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: