Yra šviesūs žodžiai, yra žodžiai tamsūs. Pastaruoju metu žodžių tonai yra aktyviai nagrinėjami; ir teigiamo krūvio žodžiai, ir neigiamo krūvio.
Mes retai kontroliuojame savo kalbos tonus, tiksliau tariant, šviesos kiekį joje. O juk iš tiesų laisvai besiliejančiame tariamų ir rašomų žodžių sraute – mūsų ateitis, mūsų santykis su pasauliu ir mūsų likimas. Kai tamsių žodžių kiekis mūsų kalboje viršija šviesių kiekį, tuomet nieko gero negalima tikėtis.
Akademikas Lichačiovas pastebėjo, kad poetai ir rašytojai, kurie rašė apie gyvenimo beviltiškumą, šaukėsi baigtį, kažkodėl trumpai gyveno. Jis pamatė bendrą tendenciją, bendrą jų kūrybos toną.
Ir tik pažiūrėkite, paskaičiuokite, kiek kartų ten kartojami žodžiai “baigtis“, “ilgesys“, “liūdesys“, “žūtis“, “bedugnė“, “skausmas“, “vienatvė’? Jūs tikrai nustebsite, jei paskaičiuosite.
O žodžiai “sveikata“, “džiaugsmas“, “gausa“, “klestėjimas“, “pergalė“ – minimi, švelniai tariant, žymiai rečiau. Ir paprastai būtent neigiamame kontekste: sveikatos nėra, jaunystė praėjo, gėlės nuvyto, gausa išseko, o šlovė – tėra ryškus lopas ant skurdaus dainiaus rūbo…
Ir kuo talentingesnis, net genialesnis autorius, kuris naudoja tamsius žodžius, tuo greičiau pildosi jo niūrūs kerai. Kuo daugiau emocijų ir dvasinės jėgos jis įdeda į tuos žodžius, tuo labiau jie veikia jo gyvenimą.
Ir su muzika tas pats. Kartą genialusis Šopenas grojo savo gedulingą maršą. Ir pamatė, kaip iš fortepijono pradėjo lįsti velniai. Nekoks vaizdelis, tiesa? Jis labai sirgo, kentėjo nuo džiovos; o netrukus pasimirė…
Reikia sekti negatyvių žodžių kiekį kalboje. Net jei jūs genijus – gyventi juk norisi, tiesa? Ir išlikti sveikam, kupinam jėgų, kūrybingam?
Daugiau šviesių žodžių ir kuo mažiau tamsių – pagal galimybes. Ne visus žodžius reikia ištarti arba užrašyti. Pabandykite pakeisti vienus žodžius kitais; rečiau sakyti “siaubas“, “blogai“, “netektis“, “ilgesys““… Ir rečiau juos rašyti, na, nebent jūs turite uždirbti pragyvenimui tokiais niūriais pasakojimais.
Nedidelė kalbos kontrolė daro stebuklus, patikėkite mano patirtimi. Kiek kartų jūs ištariate ir užrašote “gedulingus žodžius“? Kiek velnių lenda iš jūsų teksto ir kalbos? Ir kiek šviesių, teigiamų žodžių jūs ištariate savo įprastoje kalboje? Ir kiek skaitote, klausotės?
Tame kartais atrandame virtinės negandų ir daugybės problemų priežastis. O mums taip reikalinga laimė ir šviesa, džiaugsmas ir gausa! Štai jums ir keturi šviesūs žodžiai … Perskaitykite juos. Pajuskite juos. Ir eikime energingai į šviesą! Ji mums labai reikalinga…
Padėka autorei! Pagal Anos Kirjanovos esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir šviesos mums visiems 🙂 !
ruvi 