Tikri draugai

Prasidėjo sunkūs laikai. Ir verta prisiminti vieną mažą tiesą iš vaikystės: kai turite daug saldainių – visi vaikai nori su jumis draugauti. Ypač, jei jūs dosniai jais dalinatės. Tiek daug draugų atsiranda! O paskui saldainiai baigiasi – jie baigiasi, kai juos dalinate. Ir draugų bus mažiau. Liks tik raudonplaukis berniukas ir tylenė mergaitė su kasytėmis. Ir su jais galima tiesiog žaisti, be jokių saldainių. Arba istorijas pasakoti. Arba tyliai sėdėti ant suoliuko ir mataruoti kojomis…

Taip ir su energija. Kartais ji išsenka – ir niekas neskambina, nerašo, neateina. Mes pasidarome niekam nereikalingi. Beveik niekam. Išskyrus berniuką ir mergaitę, kurie pasilieka su mumis visada. Ir nesvarbu, ką mes turime. Svarbiausia, kad mes drauge. Štai su jais ir reikia draugauti. Pažiūrėkite, kas pasiliko su jumis, kai saldainiai baigėsi. Su jais ir draugaukite. Paskui vėl bus smagu, vėl bus šventės. Paskui vėl bus tiek daug gero!

Bet tegul arčiausiai lieka tie, kas sėdėjo su jumis ant suoliuko ir žaidė – be jokių sąlygų. Ir nieko neprašė, nelaukė. Tiesiog buvo šalia. Jie ir yra – draugai, artimieji. Tegul jie bus arti. Visada.

Padėka autorei! Pagal Anos Kirjanovos esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir artimųjų širdžių šilumos mums visiems 🙂 !

4 mintys apie „Tikri draugai“

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s