Vidinė pilnatvė

Būti gyvu, reiškia, jausti atgarsį į šviesą… į bundančią dieną… į savo norą ją pragyventi.

Žmogiškoji pilnatvė lengvai atpažįstama pagal mūsų gebėjimą nesikankinti dėl negaunamų iš svetimų rankų deficitų, mielieji…

Nes juk pilnatvė sugeba atsiliepti į tuos kasdieninius kūrinijos slėpinius, kurie nepavaldūs akims ir jausmams tų, kas kenčia nuo vidinės tuštumos pojūčio.

Arba tie slėpiniai atrodo jiems pernelyg paprasti, pernelyg nereikšmingi, pernelyg netinkantys tam, kad galima būtų pasisemti iš jų jėgų.

Pilnatvė ateina pas žmones, kad džiaugtųsi tuo, kas juose yra, o ne tam, kad skaičiuotų, ką kiti gali jiems duoti.

Tame ir slypi paslaptis, kodėl vieni iš mūsų skleidžia meilę, o kiti pildo nusivylusių sąrašus…

Aš visuomet pasilieku viltį į šviesą net ten, kur ji laikinai nepasiekiama, lyg abonentas, kuris atsidūrė už ryšio zonos ribų.

Ir aš visada matau šią šviesą tose akyse, kur gebėjimas mylėti yra stipresnis už siekį griauti.

Šviesos jums, mielieji… pilnatvės… būties tyrumo… ir neišsenkančio gebėjimo mylėti…

Padėka autorei! Pagal Lilios Grad esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

3 mintys apie „Vidinė pilnatvė“

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s