Toks permainingas kovas…

Kovas visada permainingas.

Keičiasi dangus iš sunkaus ir pilko – į žydrą akvarelę.
Keičiame šiltas striukes į lengvus paltus.
Keičiasi per tris mėnesius išsekinęs liūdesys į svaigų naujos pradžios žavesį.

Kovas tikrina tvirtumą, o paskui gausiai apdovanoja.

Rodos, žiema niekada nesibaigs. Drovią saulę užgožia pilki debesys. Vėjas, šaltis, pavojingai slidus ledas, ant kurio sunku išsaugoti pusiausvyrą.

Bet išaušta nauja diena, ir nuo stogų skambiai laša varveklių ašaros. Ir paukščiai pradeda nepailstamai čiulbėti, džiaugtis ilgai laukta šiluma. O tavyje apsigyvena Mažasis Burtininkas, kuris taip nori visur skleisti gėrį. Ir kartais tam pakanka vienintelės šypsenos. Šypsenos saulei.

Kaip gyventi, kaip priimti ir kuo pripildyti kovą?

Tikėti ir svajoti. Tikėti, kad žvarbi pilkuma netrukus ištirps ir nutekės upeliukais. O į jos vietą ateis šiltas, įsimylėjęs, žydintis pavasaris. Skaidrūs saulėtekiai su  rausva saule, svaiginantis obelų žydėjimas, sodri ir gyvybinga žaluma.

Ir tai bus pats nuostabiausias laikas tavo sielai. O dabar pats laikas pasvajoti apie tai, kaip atsibusi ankstų šilto pavasario rytą ir nusišypsosi gyvenimui saulės nušviestame kambaryje.

Greitai, jau labai greitai 🙂 …

Padėka autorei! Pagal Anos Čiulanovos esė, vertė ruvi.lt

Gražaus savaitgalio, šiltos pavasario saulės mums visiems 🙂 !