Nekaltinkite savęs dėl neteisingo gyvenimo… atidėto… sujaukto… nelaimingo…
Dabar pasidarė madinga atsižadėti savęs, jei pasirodėte nepakankamai tinkami tam, kad vienu piršto spragtelėjimu išspręstumėte bet kokią problemą, spindėtumėte žurnaliniu grožiu, prisijungtumėte prie išsvajoto sėkmingųjų būrio…
Tarsi visa tai garantuotų kažką neįtikėtino…
Neskubėkite pakliūti į geriausias aplinkybes, nuvertinę savo šiandienines aplinkybes… bent jau todėl, kad jūs – jų dalis… gyvoji dalis…
Įveikėte jūs kažką, ar ne, bet jūs – esate… jūs esate ir būsite…
Tuomet ar verta sumenkinti savo skausmą, net jei jis vakarykštis?…
Ar verta kritikuoti savo netobulumą?…
Ar verta drovėtis to, kas vienaip ar kitaip, bet buvo jumyse, arba iki šiol yra?…
Ar, vis dėl to, verta padėkoti?…
Patiems sau…
Už tą muziką, kuri yra jūsų širdyje…
Aš tikrai žinau, kad ji skamba kiekviename iš mūsų… visą gyvenimą…
Ir nebūna jokios neteisingos, atidėtos, sujauktos, nelaimingos…
Tai įvairi muzika… kartais visai tyli, vos girdima… bet ir ji suteikia jėgų eiti į priekį…
Net trokštamos ir galimos permainos prasideda nuo dėkingumo sau už tai, kas jau praeita, o ne nuo neapykantos savo ilgoms dvejonėms ir savo pačių neryžtingumui…
Klausykite muzikos… šokite gyvenimą… ir saugokite save…prašau…
Padėka autorei! Pagal Lilios Grad esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
ruvi 