Pasaka apie stebuklą be burtų

Tą rytą ji pabudo visai kitokia, nei įprasta, tarsi būtų naujai užgimusi, o svarbiausia – pirmą kartą per daugybę metų, per milijonus minučių, ji pajuto meilę.

Ji dabar mylėjo viską – kūriniją, ant lūpų tirpstančias snaiges, smagiai šėlstantį vėją, snieguotas kalnų viršūnes, persiliejantį į žiemos švelnumą rudenį, žmonių gerumą, už tankių debesų pasislėpusią saulę.

Ji viską matė, absoliučiai viską jautė ir girdėjo totaliai, visa savo esybe: visas spalvas, atspalvius, pustonius, sąskambius, melodijas, subtilius prisilietimus, pojūčių ypatumus.

Ją ištiko stebuklas be burtų.

Taip būna. Ir tuomet nėra jokios būtinybės užsiimti burtais – skaityti užkeikimus, kad išsipildytų slapčiausi norai ir laukti stebuklingo burtų išsipildymo.

Pasirodo, pakanka tiesiog leisti sau gyventi širdimi. Ir viskas. Šis stebuklas labai paprastas, todėl ir nereikia jokių burtų.

Ir pasaulis pradėjo šypsotis jai, pirmą kartą atvėrusiai savo širdį meilei, tarsi ji tik dabar pradėjo gyventi, tarsi anksčiau ji tik ruošėsi šiai stebuklingai akimirkai. Ir šie akimirksniu įsiplieskę jausmai pažadino įkvėpimą gyventi ir kurti…

Ji prisiminė savo vaikystę, savo drąsiausias svajones. Prisiminė jaunystę ir savo užgesusią trauką šokiams – ir kodėl gi ji užgeso? O kaip ji mėgo vaikščioti rytais po rasotą pievą, pilna krūtine įkvėpdama ryto gaivą!

Ir kaip šiek tiek vėliau viena vaikštinėjo gerai pažįstamo miesto gatvelėmis, galvojo apie perskaitytų knygų personažus, kūrė savo jausmais perpildytas eiles, klausėsi nuojautų muzikos, svajojo apie jaudinančią ateitį…

Bet tuomet viskas buvo kitaip. Kol neįvyko stebuklas.

Ir kuomet ją ištiko tas stebuklas – stebuklas be burtų, ji prisiminė save tikrąją: tą, kuri moka verkti, išgirdusi dainos žodžius, kurie palietė jos jautrią sielą;  tą, kuri moka svajoti ir įgyvendinti savo slaptus, metų metais brandintus ketinimus; tą, kuri leidžia laisvai lietis savo energijų šokiui; tą, kuri gėrisi kerinčiais saulėtekiais ir saulėlydžiais…

Tą, kuri sugeba suprasti ir priimti tave, jį, ją ir juos tokius, kokie jie yra, todėl kad mato pirmiausiai jų sielą, jų nepakartojamą esybę; tą, kuri geba pasitikėti Visata ir kyla, nebijodama nupulti, nes žino, kad ją būtinai sugaus Kūrėjo delnai, būtinai; tą, kuri prisiminė, ką reiškia besąlygiškai mylėti viską, pradedant šaltais rudens prisilietimais…

Taip tyliai, taip švelniai, taip nuostabiai vieną dieną ji pabudo…

Pabusk ir tu… Tavęs laukia naujas gyvenimas su meile širdyje…

Tavęs labai-labai pasiilgo tavo stebuklas, stebuklas be burtų 🙂 …

Pagal Ninos Sumire pasaką, vertė ruvi.lt

Geros savaitės mums visiems 🙂 !

2 mintys apie „Pasaka apie stebuklą be burtų“

  1. Laba diena,

    gal galite pasakyti kur galima nusipirkti šią knygą ?
    Непрожитые жизни
    Нина Сумирэ

    Pagarbiai,
    Danguolė

    Patinka

    1. Labas, Danguole 🙂 !

      Manau, kad dabar daugelį knygų galima nusipirkti internete, pabandykite paieškoti. Aš šios autorės pasakas vis aptinku įvairiuose tinklapiuose rusų kalba, o knygų jos neskaičiau. Turėtumėte rasti, dabar daug internetinių knygų parduotuvių.

      Sėkmės, Danguole 🙂 !

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s