Kartais mums reikia sustoti

Mums visiems gyvenime kartais reikia sustoti.

Kai mano mama sugrįždavo iš darbo, ji niekada nebėgdavo tiesiai nuo slenksčio į virtuvę ruošti vakarienės arba lyginti baltinių. Ji nusiaudavo, persirengdavo, nusiplaudavo rankas ir eidavo į miegamąjį pagulėti keliolika minučių. Ir tik po to ji imdavosi visų darbų namuose.

Be to, ji ir mane nuolat mokė sugrįžus iš mokyklos nebėgti ruošti namų darbų, bet pailsėti arba trumpam persijungti į kažkokią mėgiamą veiklą, ir tik po to ruošti pamokas.

Tačiau aš tuo netikėjau. Man atrodė, kad ilsisi tik silpni ir tingūs žmonės, o stiprūs – “aria“: jie kažkur nuolat skuba, kažką nuolat veikia visą dieną ir praktiškai nesiilsi.

Štai kad ir mano draugė – jau dešimt metų neina atostogų.. Dešimt metų jauna mergina nesiilsi nei prie jūros, nei prie ežerų, nei žygiuose ar kelionėse. Ji miega penkias valandas per parą ir įnirtingai siekia karjeros aukštumų.

Ji įsitikinusi, kad bet kokia, net pati menkiausia pauzė, sutrikdys jos profesinių aukštumų siekį. Bet.. jos kūnas jau nenori su tuo sutikti: pradėjo silpti regėjimas, streikuoja nervai, o širdis plaka su permušimais.

Ir aš ilgai sekiau savo draugės pavyzdžiu. Kol vieną dieną nuo pervargimo pradėjo šlubuoti sveikata.. Tuomet aš prisiminiau savo mamos pavyzdį ir aiškiai suvokiau: mums visiems kartais reikia sustoti. Tiesiog būtina.

Tai toks svarbus momentas, kai galima atsikvėpti, atgauti jėgas, įvertinti savo galimybes, ramiai pagalvoti. Mes negalime visą laiką ir visu greičiu lėkti per gyvenimą.

Žmogus – ne mašina ir ne robotas, jis negali gyventi ne tik nuolatiniu, bet ir vis greitėjančiu tempu. Beje, juk ir mašinos negali dirbti be pertraukų..

Todėl – nebėkime, neskubėkime. Sustokime. Atsikvėpkime. Nors trumpam. Kad neperdegtume, nepervargtume, nesusirgtume.

O mano mama iki šiol laikosi šios paprastos taisyklės savo gyvenime: sustoti trumpam, daryti pertraukas tarp darbų. Galbūt, todėl ji visada žvali, rami ir energinga. Ir aš, mano mamos džiaugsmui, jau išmokau kartais sustoti.

Beje, mūsų pavyzdžio įkvėpta, ir mano draugė pagaliau išvyko atostogauti.. Šiandien gavau jos žinutę iš pajūrio: “Tai nuostabu! Supratau, kad gyvenime turi būti akimirkos, kai nieko nevyksta, ir tu tiesiog žiūri į pasaulį, o jis – į tave, ir tu atgauni ryšį su savimi ir su pasauliu 🙂 .. “

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

7 mintys apie „Kartais mums reikia sustoti“

  1. Labas rytas, Rūta, tad sustokime… ir sveikinu Jus su Rūtos vardo diena, nes tai vienintelė metuose diena skirta Rūtos vardui, ir dar tai Teatro diena – tai nuostabu, nes Rūta ir teatras tai labai gražus junginys, beje ant teatro scenos užuolaidos rūtos šakelė taip pat matyt ne be reikalo:)) Linkiu šiltos dienos, įspūdingos ir šventiškai nuotaikingos ir Jums ir skaitytojams.

    Paspaudė "Patinka": 1 person

  2. Miela Rūta ir Ruta As sveikinu Jus Vardo dienos proga. Ir nors ši diena jau vakarop, manau, diena Jus pradžiugino ir suteikė gerų emocijų. Linkiu Jums neskubėti, stabtelėti ir džiaugtis …
    Virginija

    Paspaudė "Patinka": 1 person

      1. Ačiū, Virginija. Visos dienos savaip įdomios, o vakar buvo dar įdomesnė. Šiaip parašiau mintis įkvėpta vienos moters į savo FB ir nelauktai pasipylė sveikinimai vardo proga – buvo smagu visas pažįstamas ir ne skaityti, pamatyti, sutikti. Ir bendravimo vakar buvo daugiau nei kurią kitą dieną, tikro bendravimo ir apie tikrus dalykus. Geros dienos visiems

        Patinka

Palikti atsakymą: Virginija Atšaukti atsakymą