Praregėjimai (59)

Dabar mums labiausiai trūksta nuoširdumo, ir pirmiausiai – su savimi. Mūsų gyvenimas perpintas dviveidiškumu, falšu ir dviprasmybėmis..

Ir kartais žmogus net nesuvokia, kad kalba viena, o galvoja – visai kita.. Kad kalba gražiai, o gyvena – pasibaisėtinai.. Nes jis kalba ir daro tai, ką daro visi, kas patogu ir saugu, ar tai, kam bus pritarta.

Ir dėl to žmogus jaučia gilų vidinį nepasitenkinimą ir kaltę, kad išduoda save. Kaltės jausmą pagilina ir aplinka: žmogų kaltina visur ir dėl visko, ir tai daro tie, kas kratosi atsakomybės už savo veiksmus.

Kodėl tampame dviveidžiais? Todėl, kad mums primetamos taisyklės, kurios prieštarauja žmogaus vidinei prigimčiai. O derinamės prie daugumos – net jei ji klysta – nes turime prigimtinį vienybės poreikį su kitais žmonėmis, su žmonija.

Tačiau mus turi vienyti  kilnūs tikslai visų labui, bendra kūryba ir bendri darbai, o ne absurdiškos taisyklės, kurios tarnauja savanaudiškiems interesams tų, kieno rankose visos poveikio žmonėms priemonės. Tokios taisyklės laužo žmogaus dvasinę prigimtį ir paverčia žmones lengvai valdoma minia.

Bet žmogus negali nuolat vaidinti, nešioti kaukes ir bandyti atitikti primetamus standartus – tai sukelia gilius vidinius prieštaravimus, įtampą ir pasipriešinimą. Todėl dabar tiek nevilties, depresijų, psichikos sutrikimų, agresijos.

Mums reikia atgauti nuoširdumą. Kad kiekvienas taptume Savimi Tikruoju. Kad kiekvienas išreikštume savo geriausias savybes ir susivienytume visos žmonijos gerovei.

************

Bet koks priešiškumas – destrukcija. Ir nesvarbu, kokia jo forma – ginčas, nesantaikos kurstymas ar “kova“ už idėjas. Visa tai įjungia visą gamą negatyvių jausmų, emocijų ir niekada gerai nesibaigia.

Priešiškume negimsta nei tiesa, nei joks kitas gėris, nes priešiškumas visada perauga į konfliktą ir generuoja tik negatyvumą. Konflikte žmonės valingai ar ne, bet didina negatyvumą ir skatina pačių žemiausių savybių išraišką – egoizmą, puikybę, neapykantą, agresiją, žiaurumą..

Jei norime taikos ir harmonijos – turime atsisakyti priešiškumo. O jei su tuo susiduriame – stabdykime pirmieji bet kokias priešiškumo apraiškas, nelaukime, kol kažkas kitas tai padarys. Kažkas turi imtis atsakomybės už situaciją pirmas, kitaip konfliktams nebus pabaigos.

Ir tai galioja visose gyvenimo situacijose, kur beiškiltų priešiškumo bacila – šeimoje, darbo kolektyve ar politikoje. Tik santarvėje ir būdami geranoriški galime atrasti teisingus sprendimus visų gerovei.

************

Mums reikia atrasti naujus energijos apykaitos būdus. Bet tam, kad tai padarytume, turime būti tokie sąmoningi, kad vadovautumės žmonijos gerovės principais, o ne egoistiniu savanaudiškumu.

Mūsų gyvenimą užnuodijo pinigų sistema, nes pinigai tapo didesne vertybe už žmogų.. Pinigų sistemoje žmogus turi ne gyventi, o išgyventi, nes turi sumokėti už savo būtinuosius poreikius, ir tuo pinigų sistema nuolat manipuliuoja, paversdama žmogų savo įkaitu ir vergu.

Maža to – žmogui dar primetama daugybė dirbtinų poreikių.. Mūsų dienų paradoksas: žmonės “pinga“, daiktai brangsta..

Tik aukštas sąmoningumas padės mums pamatyti žmogų, Žemę ir visą gyvybę joje.. Branginti tai ir tapti harmoningos realybės Kūrėjais.

************

Dauguma dvasiškai augančių žmonių neretai sutrinka, nes pradeda griūti tai, kas jiems buvo įprasta – senieji įsitikinimai, pasaulėžiūra, bendravimo ratas, įpročiai – ir nelabai aišku, kaip gyventi toliau..

Toks žmogus pradeda vadovautis savo širdimi, jis visus kasdieninius darbus atlieka su meile. Ir nors jam kartais atrodo, kad jis nedaro nieko ypatingo, bet iš tiesų jis skleidžia meilę visur, kur tik atsiduria, ir – harmonizuoja šį pasaulį..

Tyra meilė tyli ir kukli, bet labai galinga. Besąlygiška Meilė – Visatos kurianti jėga, kuri nekovoja, nespaudžia, todėl gali atrodyti, kad nieko nevyksta. Tačiau taip tik atrodo.. Dvasiniai procesai – tai mūsų realybės pagrindas.

Kuo daugiau bus Žemėje mylinčių, šviesių žmonių – tuo sparčiau nyks visas žmonijai primestas ir ją užvaldęs negatyvumas. Ir kuo daugiau bus meilės šviesos – tuo daugiau bus tyro džiaugsmo, noro keistis, tobulėti ir kurti naują harmoningą realybę 🙂 ..

Begalinės Meilės Šviesos mums visiems 🙂 !

************

Parengė ruvi.lt

Realybė – sąmonės išraiška

*Dvasinės transformacijos procesas vyksta palaipsniui ir daugeliui yra nepastebimas. Esmė tame, kad transformacija vyksta iš vidaus – į išorę, t.y., mūsų realybė – tai žmonijos, kiekvieno žmogaus sąmonės išraiška.

*Todėl evoliuciniai procesai Žemėje – tai visų pirma žmonių sąmonės transformacijos procesai: iš pradžių pavienių žmonių sąmonėje, vėliau – nedidelėse žmonių grupėse, o tik paskui – pasireiškia išorėje ir plinta visos žmonijos gyvenime.

*Pirmiausiai “bunda“ žmonės atvira širdimi – jautrūs, gebantys besąlygiškai mylėti ir užjausti kitus, jaučiantys ryšį su gamta, visa gyvybe, su žmonija ir Kūrėju. O pragmatiški, šalti, besiremiantys tik protu žmonės “bunda“ pokyčiams sunkiausiai.

*Kai dvasinė transformacija apima milijonus žmonių – natūraliai gimsta būtinybė įgyvendinti naujus evoliucinius tikslus, atitinkančius augančios žmonių sąmonės poreikius. Tuomet neišvengiamai pradeda keistis ir socialinė, kultūrinė, dvasinė, ekonominė, tarptautinė ir visos kitos sferos.

*Augantis žmonių sąmoningumas ir dvasingumas priverčia keistis ne tik atskiras struktūras, bet ir visą gyvenimo sistemą. Tai visaapimantis, gilus procesas, nepaliekantis naujoje realybėje nieko, kas buvo būdinga žemesnei sąmonei.

*Tam tiesiog ateina laikas – keičiasi evoliuciniai ciklai, ir žmonijas negali užsibūti jokiame cikle, tarsi išaugtuose rūbuose. Evoliucija – tai nepaliaujamas augimas ir judėjimas, o bandymai stabdyti evoliucinius procesus tik pagreitina senosios realybės degradaciją ir pabaigą.

*Kad senoji realybė išsigimsta ir reikalauja transformacijos, rodo daugybė požymių visuomenėje: tai bedvasiškumas, egoizmas, polinkis svaigintis, melas, iškrypimai, susvetimėjimas šeimose ir giminėje, palaidumas, kultūros išsigimimas, terorizmas ir karai, amoralūs žmonės valdžioje ir žlugdantys žmones įstatymai, skurdas, badas, bedarbystė, priešiškumas, išnaudojimas, totalinė nelygybė visuomenėje, vartotojiška ideologija ir t.t..

*Todėl dabar ne laikas filosofuoti, pranašauti ar spėlioti – dabar laikas aktyviai veikti bendram labui, užduoti sau svarbiausius klausimus: ką konkrečiai daryti ir kaip prisijungti prie dvasinės evoliucijos procesų. Kiekvienas žmogus gali ir turi prisidėti prie naujos realybės kūrimo, ir pirmiausiai – savo artimiausioje aplinkoje, savo kasdienybėje. Kiekvieno indėlis labai svarbus ir reikalingas bendriems procesams.

*O kaip kurti naują realybę savo aplinkoje, savo kasdienybėje? Tai reiškia – būti geru, dvasingu žmogumi ir patvirtinti tai savo gyvenimu. Reikia išvalyti savo sąmonę nuo egoizmo ir negatyvumo.. Juk tyros sąmonės žmogus skleidžia savo būseną į aplinką ir ją harmonizuoja, ištaiso bet kokią disharmoniją: įkvepia nusivylusį, padeda papuolusiam į bėdą, padrąsina ieškantį, paguodžia nusiminusį, suteikia viltį palūžusiam, žadina miegančius, padeda pakilti nupuolusiam.. Jis išveda iš tamsos į Šviesą.

*Koks bus Naujosios realybės žmogus? Pirmiausiai – laisvas. Žmogus gimsta laisvas, ir jam negali būti uždedami apribojimai, išnaudojimas ar prievarta, slopinami jo įgimti gabumai, negali būti primetama “būtinybė“ kovoti už išgyvenimą, kančia, baimė ar skausmas. Jis turi turėti pasirinkimo laisvę ir būti atsakingu už savo pasirinkimus.

*Žmogus turi būti laisvas realizuoti savo beribį kūrybinį potencialą ir savo prigimtinius gabumus. Jis gimė tam, kad patirtų kūrybos džiaugsmą, kad tobulėtų, pažintų kitų žmonių kūrybą ir vienytųsi su kitais kūrėjais bendrai visos žmonijos gerovei. Naujos realybės žmogus gyvens sveikoje sąveikoje su gamta, gražiose vietovėse, kurias pats prižiūrės, puoselės, ir kurios džiugins formų ir spalvų harmonija.

*Dvasinė transformacija – tai sąmonės tyrumas, išsilaisvinimas iš iliuzijų, nubudimas, nušvitimas.. Ši transformacija jau vyksta, ir pasaulis jau nebus toks, koks buvo, nes žmonijos sąmonės pokyčiai vis įgauna pagreitį. Viskas, kas svetima žmogaus dvasinei prigimčiai, jau daugeliui nepriimtina ir atgrasu..  Todėl žmonių gyvenime vis daugiau dvasingumo: Meilės, Tiesos, Atjautos, Vienybės, Harmonijos..

*Tačiau gyvendami gilių transformacijų laikais, žmonės taip aiškiai pamato visas atgyvenusio pasaulio degradacijos grimasas, kad nepastebi Naujojo pasaulio užgimimo. Ir todėl skendi niūriose abejonėse – ar apskritai įmanoma gyventi kitaip?..  Įmanoma, ir mes visi  tikrai tai pamatysime! Jaunas, laisvas, vieningas, kūrybingas, mylintis, klestintis, džiaugsmingas ir beribis – štai toks mūsų visų gimstantis Naujasis pasaulis 🙂 ..

Parengė ruvi.lt

Visiems geros savaitės 🙂 !

Kalba mažieji :)

Tėtis sako sūnui:

– Na, ir išlepinome mes tave! Ko gero, teks tave nubausti..

– Kaip taip?! – nustebo vaikas. – Išlepinote jūs, o bausite mane?..

************

Penkiametė aiškina mamai:

– Iš pradžių išauga pieniniai dantys, paskui krūminiai, o po to – auksiniai!

************

Tėtis nusiminė, nes sugedo jo automobilis. Mažasis sūnelis bando guosti tėtį:

– Užtat dabar benzino nereikės pirkti!

************

Šeima grįžta vakare namo ir pamato, kad nėra elektros. Jaunėlis kelis kartus spragteli jungtuką ir padaro išvadą:

– Taip, šviesos nėra, tik garsas nuo jos liko..

************

Penkiametis taupo pinigus – tai senelis įdeda pinigėlių į taupyklę, tai močiutė, tai mama ar tėtis. Kartą senelis paklausė – kam gi vaikas taupo pinigus.

– Na, žinai, seneli, štai sukaks man 18, ir eisiu aš sau žmonos ieškoti. O ji man pasakys: šito noriu, ano noriu.. Reikia pasiruošti.

************

Tėtis ruošiasi į darbą. Sūnus prieina ir klausia:

– Tėti, kur tu eini?

– Į darbą.

– O kam?

– Na, kaip tai – kam? Kad tave galėčiau maitinti.

– Tėveli, gali niekur neiti, aš jau pavalgiau..

************

Tėtis grįžo iš parduotuvės, dukrelė stebi, kaip mama išima prekes iš krepšio.

– Oi, mama, tėtis nupirko ir vandens, ir sulčių. Tu jam leidai?

– Tėčiui nereikalingas mano leidimas, jis gali daryti viską, ką nori.

– Tai tu jam leidai daryti viską, ką jis nori? – padarė netikėtą išvadą mažoji.

************

Dviejų metukų anūkė klausia močiutės:

– Močiute, ką tu darai?

– Košę verdu.

– Oi, močiutė, tu tikra mano padėjėja!

************

– Mamyte, ar nori Kinder-siurprizo?

– Ne.

– O dabar manęs paklausk..

************

Dukrelė sirguliuoja, mama įkalbinėja ją suvalgyti česnako skiltelę.

– Nenoriu, – atsisako dukra.

– Bet nuo česnako žūsta daug virusų ir mikrobų!

– Geriau jau jie nuo šokolado žūtų..

************

– Mamyte, o aš žinau, kodėl žuvys nekalba!

– Ir kodėl gi?

– Jos bijo išsižioti, kad vandens į burną nepribėgtų..

************

– Tėveli, nupirk man būgną..

– Na, ne, ir taip triukšmo pakanka.

– Nupirk, tėveli, prašau, aš juo grosiu tik tada, kai tu miegosi..

************

– Mamyte, ačiū tau labai už tai, kad tu esi mano mama. Nes jei turėčiau kitą mamą, aš nuo jos pabėgčiau ir eičiau tavęs ieškoti..

************

Penktokas aiškina mamai:

– Aš žinau, kodėl birželio 1 yra vaikų gynimo diena! Todėl, kad gegužės 31 visi moksleiviai parneša dienynus su metiniais pažymiais..

************

Mylėkime vaikus – besąlygiškai ir tyrai 🙂 ! Visiems nuostabios vasaros 🙂 !