Kartais sutinki žmogų ir nesupranti – kame reikalas? Lyg ir žmogus kaip žmogus: kalba, juda, kvėpuoja, šypsosi.. Gyvena sau.. Lyg ir viskas su juo tvarkoje.
Bet kažkas su juo ne taip. Lyg kažko jam trūktų.. Kažko labai svarbaus.
Tokie žmonės – tarsi švyturiai ant jūros ar vandenyno kranto. Tačiau kai ateina naktis ir sutemsta, pasirodo.. kad jie nešviečia! Nedega jų kelrodė šviesa.
Bet iš išorės jie atrodo kaip tikri švyturiai. O iš tiesų – tai šalti, tušti, neveikiantys bokštai.
Taip ir mūsų gyvenime: meilė – tai vienintelė kelrodė šviesa, kuri sušildo, nukreipia tiesos keliu ir suvienija žmones.
Todėl – mylėkime.. tyrai, besąlygiškai. Visais laikais, prie bet kokių režimų ir valdovų, bet kokiose aplinkybėse, su visais privalumais ir trūkumais. Kad ir kaip sudėtinga ir sunku bebūtų..
Ir ypatingai tuomet, kai labai sunku ir beveik nėra jėgų. Kai baisu, kai norisi nuo visų pasislėpti, kai viskas atrodo beprasmiška, beviltiška ir nepakeliama..
Kelkimės ir uždekime savo Meilės Šviesą.. Nežiūrint į nieką.
Nes būtent tokių audrų metu be mūsų kelrodžių Meilės Švyturėlių netenka vilties, susižeidžia ir žūsta gyvi žmonės, atsitrenkdami į abejingumo, egoizmo ir cinizmo tuščius ir šaltus bokštus..
Todėl – mylėkime.. Sušildykime savo meile pasiklydusius, nusivylusius ir nuskriaustus. Tik meilėje – mūsų jėga ir vienybė.
Todėl – nuolatos, kiekvieną akimirką skleiskime žmonėms savo Meilės Šviesą, ir tegul ji tampa patikimu kelrodžiu į harmoniją..
Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt
Visiems gražaus savaitgalio 🙂 !
ruvi 
Meilės negali prisišaukti. Ji, kaip nepriklausoma dama, – ateina arba ne.
Galima tik pabandyti atverti Meilei vartus – savo širdį. Ir, jeigu esi nuoširdus sau, tau pavyks. Tik ištikus Meilei, žmogus gali dalinti ją kitiems (tiesą sakant, jos nebeužlaikysi savy net norėdamas…).
Na, o jeigu kalbėti šūkiais, tai kviečiu kiekvienam surasti kelią į savo Sielą. Nes esame dvasingos (dieviškos) būtybės, kurių prigimtis – gyventi Meilėje ir ją skleisti.
PatinkaPatinka
dar reikia turėti ką mylėti
PatinkaPatinka
Patikėk, jeigu atsiversi, tai kandidatų atsiras 😉 Viskas prasideda nuo savęs… Juk ne veltui galioja Visatos dėsnis: panašus traukia panašų 🙂
PatinkaPatinka
Sveiki 🙂
Meilė – visur: ji supa mus, ji yra mumyse, nes ji – kurianti Visatos jėga. O užveria, užšaldo meilę mūsų širdyse egoizmas. Ir jei labai norime – galime atverti meilę savo širdyse, reikia tik atsisakyti to egoizmo, kuriuo dar vis persisunkęs mūsų gyvenimas (deja..).
Kaip atverti savo širdį? Mokykimės mylėti – atsisakykime priešiškumo, matykime žmonėse gera, darykime gerus darbus, puoselėkime gamtą ir visą gyvybę, draugaukime, bendradarbiaukime visų labui, kurkime 🙂 ..
O tada ir įvyks tas stebuklas, apie kurį rašo Rolandas – panašus pritrauks panašų 🙂 ..
PatinkaPatinka