Kame žmogaus stiprybė?

Stiprus žmogus – tai ne titulas, ne ženklas ar apdovanojimas.

Tai gyvenimo būdas. Savotiška skalė.. Tai tas kiekis gyvenimo smūgių, kuriuos žmogus galėjo ištverti. Ir kiekis kartų, kai jis sugebėjo atsikelti, atsigauti, pakilti.

Jėga matuojama ne fiziniais rodikliais. Bet ją visada galima atpažinti pagal tai, kaip žmogus sugebėjo išgyventi sunkias gyvenimo situacijas, neprarasdamas orumo ir žmoniškumo.

Stiprus žmogus nebijo savo silpnybių, neteisina jų, o jas pripažįsta ir padaro viską, kad jas įveiktų. Jis niekada netampa silpnybių vergu.

Stiprus nebijo suklysti. Jis tiesiog imasi atsakomybės už savo klaidas, daro išvadas ir pradeda viską iš naujo. Vėl ir vėl..

Stiprus žmogus visada padeda silpnesniam ar pakliuvusiam į bėdą. Jis negali kitaip, nes jaučia vienybę su visu pasauliu ir gerai žino – koks svarbus, o kartais lemiantis yra palaikymas sunkią akimirką.

Jis nepraranda tikėjimo. Atvirkščiai – jo tikėjimas ir ryžtas nuolat stiprėja, nes visų jo veiksmų paskata – ne egoistiniai siekiai, o žmonių gerovė. Jis žino, kad atėjo pagerinti šį pasaulį ir tam daro viską, ką gali.

Ir.. stiprus žmogus taip pat kartais verkia.. Jis gali sutrikti, jį gali nuvilti ir išduoti, jis gali kentėti.. Bet jis supranta, atleidžia, užjaučia.. ir niekada nepasiduoda.

Ir klysta tie, kas tvirtina, kad stiprus yra tas, kas sugebėjo įveikti savo jausmus ir išmoko gyventi protu. Iš tiesų viskas yra atvirkščiai: stiprus tas, kas išmoko gyventi širdimi, nes kai protas paklūsta širdžiai – gimsta gili išmintis.

Stiprus žmogus myli besąlygiškai ir vadovaujasi meile savo gyvenime. Kas, jei ne jis, puikiai žino, kad tik meilė gali išgelbėti ten, kur visa kita yra beprasmiška.

Nes meilėje – žmogaus stiprybė.. Ir tik mylint galima pažinti visą savo jėgos galią ir didybę 🙂 ..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Visiems gražaus savaitgalio 🙂 !

Kas dabar šalia..

Šiandien prisimename ir pagerbiame išėjusius.

O šis trumpas pasakojimas – apie tai, kaip svarbu mylėti žmones, kurie dabar šalia.

Mes turime viską, bet mes nežinome apie tai

Mes stovėjime su mano vyru kavinėje ir gėrėme kavą. Mano vyras buvo jaunas ir gražus, ir aš jį mylėjau.

Aš vilkėjau seną paltą, kuris gadino man nuotaiką. Mane kankino nepilnavertiškumo kompleksas ir aš nekenčiau to palto, kuris nešildė, bet darkė mane.

Kavinė buvo nedidukė, o kava neskani. Ir aš svajojau, kad kada nors mes gersime skanią kavą gražiame restorane, ir aš būsiu madingai apsirengusi.

O vyras žiūrėjo į mane švytinčiomis akimis, jis mane mylėjo ir nežinojo, dėl ko aš taip liūdžiu…

Jis mirė jaunas, o aš likau. Ir mano gyvenime buvo daug įvairių kavinių ir kavos, ir daug madingų paltų. O jo nebuvo.

Aš labai dažnai prisimenu tą epizodą, kai aš turėjau viską, o aš apie tai nežinojau…

Autorė Elena Rog, vertė ruvi.lt

Šviesios atminties išėjusiems.. Ir.. branginkime tuos, kurie šalia..