Vėlyvas ruduo

Šiandien aš dovanoju tau vėlyvą rudenį.

Atsigerk jo kartaus lietaus, įkvėpk auksines paskutinių lapų žiedadulkes, apglėbk plačiai atmerktomis akimis sujauktą dangų, įsileisk į save žiemos nuojautą – aš vaišinu.

Todėl, kad tikrai žinau viena: tas ruduo, stebuklingas rudas lapinas, svaiginantis lapų sūkuriais, pažadinantis pragmatiškoje sieloje poezijos žodžius – jis ne drumzlinose balose, ne peršlapusiuose batuose, ne lapų lašuose ant langų ir veidų, ne išskrendančių paukščių klegesyje, ne…

Ruduo – žmogaus sieloje. Kaip ir pavasaris, vasara, bet koks metų laikas ir bet koks oras.

Ir todėl tam pačiam lietui kažkas su džiaugsmu ir apsivalymo pojūčiu išties savo rankas, o kitas niūriai susirauks, nubrauks kartu su savo liūdesiu lietaus lašus ir stipriau susiverš lietpaltį.

Metų laikai mumyse, o lietus… tiesiog lyja. Jame nėra gėrio ir blogio atspalvių, nėra džiaugsmo ar liūdesio. Lyja ir mūsų sielose, bet to nemoko mokykloje, apie tai nepasakoja tėvai.

Šiandien aš dovanoju tau rudenį, suvyniotą į žodžius.

Imk ir atmink, kad tai, kokia taps ši keista dovana, kuo ji taps – lengva šypsena ar ilgesingu žvilgsniu pro langą – priklauso tik nuo tavęs.

Pagal Al Kvotiono novelę, vertė ruvi.lt

Saulėtos visiems nuotaikos 🙂 !

Reklama

3 mintys apie „Vėlyvas ruduo“

  1. Laba diena, Rūta, jei tekste pakeistume kai kuriuos žodžius,skaitytume kitokias mintis ir sąmonėje kurtusi visai kitoks vaizdas. O kodėl neparašius tokio teksto? Autorius nori mus nuvesti į tokią nuotaiką, į tokias mintis, kokiomis neturėtų gyventi žmogus ir pats pabaigoje parašo, kad viskas priklauso tik nuo manęs pačios, o apie žmogaus būsenas nemoko nei mokykloje, nei tėvai. O kaip man pačiai susikurti tą teigiamą būseną, pojūtį, jei tekste autorius nerašo? Kokios tos teigiamas, įkvepiančios būsenos turėtų būti ir kaip jos kuriamos, jei niekas nemoko nuo vaikystės? Paskaičiusi radau apie 10 žodžių, kurių neturėtų būti, jei autorius norėtų skaitytoją mokyti dvasiškai augti, sąmoningai mąstyti ir tobulinti savo asmenybę. Paskutinis sakinys duoda nedidelį impulsą pamąstymui, bet ar to pakanka skaitytojui, kad jis pamatytų rudens ir viso gyvenimo grožį?

    Patinka

    1. Labas, miela Rūta 🙂

      Net ir be vertinimų ruduo – tai laikas, kai lyja, tamsu, žvarbu.. Ir natūralu, kad kartais tie metų laikų pasikeitimai paveikia ir žmones. Ir nieko nuostabaus, kad šiuo metu ir gyvenimas sulėtėja, ir kartais nuotaikos pasikeičia. Be to, mes negalime būti nuolat pakiliai nusiteikę, tiesa? Bet, yra ir rudens privalumai, kaip šis autorius rašė kitame savo kūrinyje, ruduo – tai laikas, kai labai jauku namuose 🙂 ..

      Turbūt, tokia trumpų novelių paskirtis – trumpai perteikti mums pagrindinę mintį. Ji, kaip ir jūs minėjote, yra paskutiniame sakinyje, ir ji tikrai įkvepia pozityvumui 🙂 . Man patinka ruduo, nes man tai – įvairiausių darbų, kūrybos ir pomėgių laikas, kuriuos atidedu šiltuoju metų laiku 🙂 . O nuotaika.. jūs gi žinote – ji mūsų širdyje 🙂 .

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s