Negatyvumo virusas

Mūsų dienomis pakanka atsiversti informacinį dienraštį su dienos naujienomis arba įsijungti televizorių – ir iš jų kaipmat pasipila negatyvumo srautas. Ir vietoje objektyvios informacijos žmonės gauna kasdieninę negatyvumo porciją..

Pozityvios atsvaros – vertingos, atspindinčios realybę, arba švietėjiškos, įkvepiančios informacijos yra labai nedaug. Televizijos laidos dabar – tendencingos, pramoginės ar humoristinės laidos – primityvios ir gašlios, filmai – kupini agresijos arba naivių intrigų. Ir net vaikiški filmukai – su puskvailių, neadekvačių veikėjų agresyvaus elgesio elementais.

Ir jei žmonės žiūri ar skaito tai kiekvieną dieną – formuojamas itin negatyvus pasaulio vaizdas, niūri nuotaika ir vidinė įtampa. Matyt, todėl vis daugiau žmonių atsisako televizijos laidų ir naujienų skaitymo.

Na, o tokios informacijos skleidėjai taip pat tam pritaria: nepatinka – nežiūrėkite, išjunkite, neskaitykite! Bet ar to pakanka? Juk kol bus dominuojantis negatyvus informacinis srautas – bus ir žmonių, kuriems jis darys neigiamą įtaką.

Ir tai nėra taip nekalta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Nuolatinis negatyvus informacinis srautas, nesvarbu, iš kur jis – iš televizijos, dienraščių, reklamos, filmų ar knygų – tarsi negatyvumo virusas, kuris formuoja negatyvų mąstymą, pasaulėžiūrą ir – elgesį..

Gyvename visuomenėje, todėl negatyvų elgesį, kurį formuoja negatyvi informacija, galiausiai pajuntame visi: agresyvūs darosi ne tik suaugusieji, bet ir maži vaikai bei paaugliai.

Aišku, mums nepatinka toks elgesys. Ir ką gi mes darome? Pradedame kovoti su pasekmėmis: organizuojam akcijas prieš smurtą šeimose ir patyčias mokyklose, kovojame su chamais kelyje, smerkiame nusikaltimus ir agresiją ir t.t..

O negatyvumo priežasties – negatyvios informacijos srauto – nenaikiname, todėl negatyvumo virusas plinta toliau: užgesiname vieną problemą – vietoje jos iškyla dešimtys ir šimtai naujų.

Kad įsivaizduotume aiškiau negatyvumo viruso plitimą, pasitelkime paprastą gyvenimišką pavyzdį: tarkime, vieno daugiabučio namo pirmame aukšte įsikūrė keletas legalių ir nelegalių įstaigų.

Tegul tai bus: naktinis klubas su striptizu, kovų be taisyklių klubas, kazino, ir – visą parą veikiantis alaus baras, kuriame galima įsigyti ir narkotinių kvaišalų.

Žinoma, daugiabučio gyventojams tai nepatiks, jie pradės aktyviai burtis ir protestuoti, rašyti skundus į įvairias instancijas ir reikalauti šias įstaigas tučtuojau uždaryti.

Bet į visus savo reikalavimus gyventojai gaus vieną aiškų atsakymą: “Jei nepatinka – nesilankykite ten: eikite į bibliotekas, į teatrus. Bet yra žmonių kategorija, kuriems tai įdomu, patinka ir naudinga!“

Ir tikrai: juk niekas namo gyventojų neverčia eiti į tas įstaigas, jiems tik reikia netrukdyti kitiems linksmintis. Eidami pro jas, gyventojai gali nežiūrėti į nepadorias vitrinas, gali ausis užsikimšti nuo trankios muzikos, o gali ir į kitą namą persikelti, jei jau tokie netolerantiški..

Tačiau laikui bėgant išaiškėja, kad šiame name ženkliai išaugo nusikaltimų skaičius: žmonių apiplėšimai, muštynės, nužudymai, išprievartavimai, vagystės iš butų, paplito alkoholizmas ir narkomanija, prie namo pradėjo būriuotis įvairios gaujos. O laiptinėse ir šalia namo – baisi nešvara ir stabilus šlapimo dvokas..

Aišku, gyventojai gali į tai nekreipti dėmesio, gali užmerktomis akimis įbėgti į savo butą, ir gali įtikinėti save, kad tarp šių įstaigų pirmame aukšte ir visų nusikaltimų nėra jokio ryšio. Gali net pasidžiaugti laisve, kurią jie pasiekė savo name..

Bet vieną dieną besikaupiantis ir besiplečiantis blogis pasieks visus namo gyventojus: daugumai tos įstaigos taps įprasta laiko praleidimo vieta, o toks gyvenimo būdas jau atrodys vienintelis teisingas.. Ir namas galiausiai taps vienu dideliu balaganu.

Niūrus vaizdas, tiesa? Bet tikroviškas, ir galime padaryti išvadą: tiesa yra tame, kad blogis yra linkęs augti ir plėstis, jei nepanaikinamos jo ištakos ir jei gyvenime nėra kito pasirinkimo, atsvaros – pozityvumo.

Ir galime iki išsekimo kovoti su negatyvumo pasekmėmis, bet kol nebus panaikintos jo priežastys – negatyvumas gyvuos. O kol jis gyvuos, tikėtis, kad nesusidursime gyvenime su tais žmonėmis, kurių mąstymą, pasaulėžiūrą ir veiksmus įtakoja negatyvumo virusas – naivu.

Ką gi daryti, kaip apsisaugoti nuo informacinio negatyvumo užkrato? Pirmiausia – atsiriboti nuo jo negrįžtamai, išmokti susirasti reikiamą informaciją savarankiškai. Ir, svarbiausia – saugoti savo vaikus nuo negatyvios informacijos srauto.

Mokykimės ugdyti ir skleisti pozityvumą savo kasdieniniame gyvenime – tapkime dorumo, gerumo, kūrybingumo, vienybės ir meilės šaltiniais – tuomet nepalaikomas negatyvumas tiesiog išseks ir galiausiai išnyks 🙂 .

Reklama

Trumpos pasakėlės

ŽODIS IR VEIKSMAS

Patikėjo tuščiažodžiavimui ir darbštumui namą pastatyti.

Tuščiažodžiavimas iš karto pradėjo kalbėti apie šio namo reikšmę visai tautai, apie tai, koks jis bus gražus ir jaukus, kaip gera ir patogu bus jame žmonėms gyventi, kiek jėgų ir laiko reikės jam pastatyti, ir apskritai, kiekvieną dieną, nuo ryto iki vakaro, be perstojo apie visa tai kalbėjo.

O darbštumas tiesiog ėmė ir pastatė tą namą!

************

ŠVARI DĖMĖ

Pabandė kartą purvas dėmę ant švaros užtėkšti.

Bet šio veiksmo dėka tik pats šiek tiek apsivalė..

************

ESMINĖ KLAIDA

“Bloga taika geriau, nei geras karas!“ – pasakė kažkas gražiai.

Ir visi vienu balsu pritarė:

“Taip! Taip!“

O be reikalo.

Nes karas niekada nebūna geras.

************

NESUDERINAMUMAS

Susitiko pagyrų puodas ir pavydas.

Pagyrų puodas iš karto girtis pradėjo.

O pavydas kaipmat ausis užsikimšo.

Nesigavo jų pokalbis.

O argi galėjo kitaip būti?

************

PAPŪGA

Išmoko papūga iš savo šeimininko-keikūno keletą žodžių.

Ir nusprendė pati tapti mokytoja.

Gerai, kad namuose tik akvariumo žuvelės buvo.

Kurios negalėjo papūgos mokymo toliau paskleisti..

************

“LENGVAS“ GYVENIMAS

Juokėsi, eidamas pavojingu taku, lengvabūdiškumas iš atsargumo:

– Oi, kaip sunku tau gyventi! Viską reikia apsvarstyti, viską septynis kartus pamatuoti prieš atkerpant. Visai kitas reikalas aš – viens, ir padarau!

Ir, pergalingai žvelgdamas į atsargumą, kuris atidžiai žiūrėjo sau po kojomis, lengvabūdiškumas paspartino žingsnį ir.. įkrito į gilią duobę.

Ilgai po to atsargumui teko traukti jį iš duobės!

************

DĖKINGUMAS

Ėjo žmogus jūros pakrante.

Nuotaika – blogiau nebūna!

Darbe – nemalonumai. Namuose – barniai. Su draugais – nesutarimai.

Staiga girdi:

– Skęstu! Gelbėkite!

Pažiūrėjo žmogus – ir tikrai, kažkas skęsta.

Puolė jis nesvarstydamas į vandenį ir išgelbėjo žmogų.

Ir nuėjo toliau.

Ir staiga telefonas pradėjo skambinti.

Kas per stebuklai? Žmona prašo atleisti. Darbe vietoje papeikimo – padėka ir premija. Draugai, visi kaip vienas, susitikti kviečia.

Nieko negali suprasti žmogus.

Sugrįžo pas išgelbėtą žmogų.

– Kas tu esi? – paklausė jo.

Ir išgirdo atsakymą:

– Dėkingumas!

************

ŠVIESUS SVEČIAS

Atėjo šviesa pas tamsą į svečius.

Ir nieko neaptiko namuose..

*************

Autorius vienuolis Varnava, vertė ruvi.lt

Visiems saulėtos nuotaikos ir šilto savaitgalio 🙂 !

Kodėl buitis tampa rutina?

Mūsų namai – tai mūsų veidrodis. Sutikite: užėję į bet kuriuos namus, mes tuoj pamatome ir pajuntame – jaukūs jie ar ne, tiesa? Ir tas jaukumas didele dalimi priklauso ne nuo įmantrių remontų, didelių erdvių ar brangių baldų, bet būtent nuo tvarkos.

Kai namuose yra palaikoma tvarka, namai yra jaukūs ir gyvi, nes šeimininkai jais rūpinasi.  Mes aiškiai matome: čia gyvena žmonės, tai prižiūrimi namai. Ir, atvirkščiai – netvarkingi namai atrodo apleisti, nejaukūs, negyvi.

Atrodytų, savaime suprantamas dalykas – palaikyti tvarką namuose taip pat svarbu, kaip ir praustis ar persirengti nešvarius rūbus, tačiau nemažai žmonių buities darbus laiko nemalonia rutina. Kaip manote, kodėl?

Galbūt, tai sunku? Bet prisiminkime, kokie buitiniai darbai buvo kasdienybe prieš 100 metų.. Ir niekam į galvą neatėjo dėl jų skųstis arba jų apskritai nedaryti – buvo savaime suprantama: jei yra namai, reiškia, yra ir buitiniai darbai, reiškia juos reikia atlikti, o namus reikia tvarkyti.

Ir dirbo, ir tvarkė: vandenį iš šulinio sėmė, pečius namuose kūreno, malkas skaldydavo ir susinešdavo į namus, vandenį skalbimui rankomis bei indų plovimui kubile šildė, grindis ir dulkes valė, indus plovė, pirtis kūreno.

Be to, pagrindinę dalį maisto produktų žmonės augino ir gaminosi patys: augino ir prižiūrėjo gyvulius, kepė duoną, gamino varškę, grietinę ir sviestą, rinko uogas, grybus ir vaistažoles. Audė, verpė, siuvo, mezgė, arė ir meistravo. Ir dideles šeimas augino..

O dabar? Turime šaldytuvus, orkaites, dujines arba elektrines plyteles, elektrinius virdulius, karštą ir šaltą vandenį namuose, vonias ir dušines, dulkių siurblius, indų plovimo mašinas, automatines skalbykles, maisto plaktuvus ir smulkintuvus, masę buitinės chemijos ir t.t..

Turime ir automobilius, kuriais galime nuvažiuoti į parduotuves nusipirkti viską, ko tik mums prireikia: ir maisto, ir drabužių, ir baldų, ir įvairiausios technikos. Retai kažką auginame ar meistraujame patys. Ir šeimas nedideles turime.

Tai kas gi nutiko mūsų sąmonėje, kad turėdami tiek pagalbinės buitinės technikos ir įvairiausių priemonių, pradėjome buitinius darbus laikyti nemalonia rutina?

Susidaro įspūdis, kad mes tiesiog prarandame ryšį su realybe.. Juk mūsų namai – tai mūsų asmeninė erdvė, kurioje praleidžiame ne taip jau mažai laiko. Natūralu, kad čia vyksta gyvenimas – čia gaminame maistą, praleidžiame laisvalaikį, prausiamės, miegame. Todėl natūralu, kad savo asmeninę erdvę turime susitvarkyti patys.

Psichologai tokį nenorą imtis atsakomybės už savo asmeninę erdvę vadina nebrandumu (infantilumu). Tokie žmonės tarsi “užstrigo“ vaikystėje – jie tikisi, kad kažkas viską už juos padarys, arba – kad tai išsispręs kažkaip savaime.

Koks paradoksas: šiuolaikiniai žmonės moka kurti verslo planus ir strategijas, užsibrėžia tikslus metams, mėnesiui ir savaitei, planuoja gyvenimą, bet.. nesugeba organizuoti savo buities ir imtis už ją atsakomybės..

Dabar vyrauja nuomonė, kad buitis – tai kažkas nerimta ir nereikšminga. Be to, tai neįdomu, nes tai kasdieniniai darbai. Juk yra įdomesnių, pelningų užsiėmimų, o buitis – kaip nors, kada nors, bet kaip, kartais.. Ir todėl net barnių priežastimi tampa: netvarka nemaloni, o tvarkytis nesinori..

O juk tai labai lengvai išsprendžiama: kaip ir visus darbus, buitinius darbus tereikia susiplanuoti ir – imtis už juos atsakomybės. Nuspręsti, kiek kartų per savaitę ir kokiomis dienomis tvarkome namus, kada plauname grindis ar skalbiame, o kada – tvarkome virtuvę ar vonios kambarį.

Reikia išmokti plauti indus tuoj po valgio. Išplauti vonią ar dušinę po maudynių. Susidėti savo daiktus į vietą. Pasikloti lovą. Nuvalyti stalą. Tai tikrai lengva, ir labai greitai tai tampa gerais (ir naudingais!) įpročiais.

Nuolat palaikyti tvarką žymiai lengviau, nei valyti susikaupusius ar pridžiuvusius nešvarumus. Be to, į pagalbą visada galime pasitelkti buitinę techniką ir įvairiausias priemones.

Pasirodo, ir buityje, kaip ir kiekvienoje gyvenimo srityje, reikia pradėti nuo savo minčių ir nuo savo požiūrio. Mylėkime savo namus, puoselėkime juos – tuomet jie prisipildys meile ir jaukumu 🙂 .

Tiesiog supraskime, kad mūsų namai gali būti bedvasiu pastatu, kur laukia vis atidedami, o todėl nemalonūs darbai, arba – jaukia atgaivos ir ramybės oaze, kur visada gera sugrįžti. Kokie jie bus – priklauso tik nuo mūsų 🙂 ..