Trumpi pasakojimai

PAVOJINGA DRAUGYSTĖ

Susidraugavo šieno kupeta su degtuku.

– Ne pora jis tau! – sakė jai visi. – Laikykis nuo jo atokiau, nes gali bėdos susilaukti!

Bet ji net klausyti nieko nenorėjo. Visą dieną grožėjosi savo draugu. Ir net naktį norėjo jį matyti.

Negalėjo jai atsakyti degtukas ir brūkštelėjo savimi į akmenį…

Atėjo ryte žmonės, žiūri – nuo šieno kupetos tik juodas ratas pievoje belikęs. O iš degtuko apskritai nieko neliko!

*******

PRADŽIA IR PABAIGA

Jei darbas visada turi pradžią..
Tai tinginystė niekada neturi pabaigos!

*******

VORAS IR MUSĖ

Nusižiūrėjo voras į aukas naują musę. O ta buvo tokia gudri, kad niekaip vorui į tinklą nepakliūdavo. Ir ko tik voras nesugalvodavo, kur tik tinklus benupindavo – neina į juos musė, ir gana!

Galiausiai jis tarė:

– Na, viskas, muse! Negaliu tavęs įveikti.. Matau, kad tu esi ypatinga! Todėl nusprendžiau tau tarnauti. Tūpk į mano tinklą ir įsakyk man viską, ką tik nori!

Atsitūpė apkerėta musė ant tinklo krašto ir… Voras net sutriko, nes nesitikėjo tokios lengvos pergalės.

Štai kokią jėgą kartais turi liaupsės ir išdidumas!

*******

DRĄSUS BAILUMAS

Šaipėsi katinas iš parišto ant grandinės kiemsargio.
Juokėsi, kol net grandinei kantrybė trūko!

*******

NEIŠVENGIAMA

Rausė kartą žmogus kitam žmogui duobę ir.. atrado auksą!

– Na, štai! – džiūgavo jis. – O sako, kad neraustum kitam duobės, nes pats į ją įkrisi! Todėl šią vietą iš tolo apeidavau, o pasirodo – čia tiek daug aukso, tiek daug!..

Ir kuo giliau – tuo daugiau!

Rausė jis, rausė. Ir taip giliai įsikasė, kad jau negalėjo iš tos duobės išlipti, ir – pasiliko joje.

Kitaip tariant – vis vien į ją papuolė!

*******

BE ŠAKNŲ

Atėjo kartą medžiui mintis – be šaknų pagyventi.

– Kam jos man? Juodos, purvinos, o ir vaikščioti man, kur noriu, trukdo!

Truktelėjo medis, išsivadavo nuo šaknų ir pradėjo vaikščioti, kur nori ir daryti ką tik panorėjęs.

Viena bėda – neilgai vaikščiojo. Išseko ir sudžiuvo.

Juk jis nė neįtarė, kad šaknyse buvo visa jo jėga ir gyvybė!

*******

VIKŠRAS IR DRUGELIS

Pažiūrėjo drugelis į vikšrą ir pasibodėjo:

– Fu, koks pabaisa!

Pažiūrėjo vikšras į drugelį ir sušnibždėjo:

– Ach, koks gražuolis!..

O kad vienas iš jų žinotų apie savo praeitį, o kitas – apie ateitį!..

*******

Autorius – vienuolis Varnava, vertė – ruvi.lt

Visiems gražaus savaitgalio 🙂 !

Reklama

Praregėjimai (13)

Stagnaciniai reiškiniai susiformuoja tuomet, kai žmogaus sąmonė nuolat grąžinama į praeitį, t.y., priešinga evoliucijai kryptimi. Jei žmogus ar visuomenė pastoviai nukreipiami į prisiminimus apie praėjusius įvykius, tuomet jie yra pasmerkti vaikščioti ratu, o ne kilti evoliucijos spirale aukštyn.

Tokiu atveju žmogaus sąmonė arba kolektyvinė žmonijos sąmonė visą laiką cirkuliuoja veikiama praeities įvykių, kurie ir formuoja iliuzinį “judėjimą“ – ėjimą ratu. Pasimokyti iš praeities būtina, bet išeiti iš šio uždaro rato galima tik pasitelkus drąsias kūrybines idėjas, nukreiptas į visos žmonijos geresnę ateitį. (D. Krišnamurtis)

*******

Šiandien mes pradedame pažinti įvairiausius aspektus, formuojančius mūsų elgesio modelius. Ateityje visi faktoriai, kurie sudaro sąlygas, kuriose žmogus pradeda kenkti kitiems arba žudyti, bus išnagrinėtos ir pašalintos.

Ateityje vertybių sistema neskiepys vaikams nesveikų, iškreiptų ir beprotiškų savybių. Jei bus pastebėta, kad kažkas savo veiksmais gali pakenkti kitam žmogui, bus užduodamas logiškas klausimas: “Kas verčia šį žmogų taip elgtis?“, ir bus ieškomos bei šalinamos tokio elgesio priežastys.

Nesudaryti sąlygų blogiui – vienintelis būdas jį pašalinti. Kito būdo tiesiog nėra. Jokie įstatymai, teismai ar kova su pasekmėmis nepašalina blogio ištakų, todėl jis toliau dauginasi ir bujoja. (Ž. Fresko)

*******

Kas yra komforto zona? Tai sąstingis. Tai tavo jaukus kiautas, kuriame esi užrakintas: tau gera, tau patogu, tau viskas patinka, ir nors po truputį pradedi apaugti dulkių sluoksniu – tavęs tai jau nejaudina..

Tame kiaute net turi judėjimo iliuziją, savo kasdienybės ratą: namai-darbas-namai su retais pramogų ir atostogų “prizais“. Tai niūri tavo bejėgiškumo ir inercijos karuselė – tik todėl, kad taip pripratai..

Taip daro daugelis, todėl tau sunku atrasti savyje jėgų kažką pakeisti: užbaigti beprasmišką pokalbį, pasakyti tiesą į akis, pabandyti padaryti kažką, ką seniai norėjai. Ne, tu negali – bijai, pavargai, pripratai..

Blogiausia – kad taip gyvendamas, tu niekada nesuprasi, kad tai neteisinga, nes įtikinai save, kad taip daro visi, o todėl.. taip saugiau.

Todėl, jei tik pajutai tą migdantį karuselės sukimą – sustok, išlipk, nusipurtyk kiautą. Tai sąstingis, tai tik judėjimo iliuzija.. (Ošo)

*******

Kai sodinate salotas ir jos prastai auga – jūs nekaltinate salotų. Jūs ieškote priežasties: galbūt, reikia trąšų arba daugiau vandens, arba mažiau tiesioginių saulės spindulių.. Bet jūs nekaltinate salotų.

Tačiau kai kyla problemos su draugais arba šeimoje, mes kaltiname kitus žmones. Bet nei kaltinimai, nei ginčai negali duoti gerų rezultatų.. Mes turime ieškoti priežasčių: galbūt, mažai meilės arba – nėra noro suprasti, o gal per daug egoizmo? Ir situacija pradės keistis į gera. (T.N. Chan)

*******

Mes norime būti dvasingi, mes galvojame, kad esame dvasingi. Kaip tai patikrinti? Pažiūrėkime atidžiau, kaip bendraujame su žmonėmis: kaip dažnai pokalbiuose pradedame teisti, smerkti, ginčytis, ir.. pavirstame tikrais demonais!

Todėl būkime atidūs – dvasingumas turi pasireikšti kiekviename mūsų žingsnyje: negalime būti truputį dvasingi arba – dvasingi su žmonėmis, kurie mums patinka. Dvasingas žmogus siekia pagerinti kiekvieną situaciją, jis nuolat skleidžia harmoniją.. (Mudži)

*******

Jei praradote pinigus – nieko nepraradote, jei praradote sveikatą – daug praradote, jei praradote sąžinę – viską praradote. (Liaudies išmintis)

*******

Namai – tai ne brangūs daiktai, ne šiuolaikinių dizainerių įmantrybės. Namai – tai mielos širdžiai smulkmenos, vaikų balsai, namuose ruošiamo maisto kvapas, jauki ramybė, artimų žmonių širdžių šiluma, mėgiamos knygos.. Tai savo jaukaus mažo pasaulėlio pojūtis..

*******

Šviesa – žmoguje. Ir supantis žmogų pasaulis yra nušviečiamas jo vidine Šviesa. Žmogus – tarsi švyturys. Jo vidinė Šviesa, jo meilė ir gerumas – tai jėga, kuri nušviečia pasaulį. Ir aplink kiekvieną iš mūsų Šviesos yra lygiai tiek, kiek jos atiduodame. Kuo daugiau atsiveriame, tuo šviesiau aplink mus.. (A. de Kuatje)

*******

Parinko ir vertė ruvi.lt

Tik su Gerąja Viltimi!

Kai galvojame apie gyvenimą, apie ateitį, gali pasirodyti, kad pasaulyje nieko nesikeičia, nes dauguma žmonių įpratinti mąstyti pagal principą: “Kaip buvo taip ir bus, ir nieko čia nepadarysi..“

Bet ar tikrai taip yra? Ir ar tikrai nieko nesikeičia ir nieko negalima pakeisti?.. Ne tik galima, bet ir būtina keisti! Ir iš tikrųjų gyvenimas nuolat keičiasi – tai evoliucijos dėsnis. O pamatyti tuos pokyčius galime pažvelgę į praeitį.

Viskas mūsų gyvenime prasideda nuo minčių, svajonių, projektų.. Žmonės visada turėjo idėjų, kaip patobulinti, pagerinti gyvenimą – visų žmonių ir ateinančių kartų labui.

Ir tai buvo ne tik techninio progreso idėjos – visais laikais žmonės svajojo apie bendražmogiškas vertybes – lygybę, vienybę, visuotinę gerovę, taiką visame pasaulyje..

Žinoma, dauguma idėjų kurį laiką taip ir likdavo svajonėmis, nes visada buvo jėgos, kurios priešinosi progresui. Bet drąsių ir kūrybingų žmonių visada buvo ir bus, todėl anksčiau ar vėliau, pažangios idėjos yra ir bus įgyvendinamos.

Pavyzdžiui, jei pažvelgsime į praėjusių amžių žmonių svajones, nustebsime pamatę, kad jie svajojo apie tai, kas mūsų gyvenime yra savaime suprantami dalykai.

Tarkim, XVIII amžiuje žmonės tikėjo, kad ateityje nebus vergovės, išnaudojimo ir bado, kad namų šildymas bus be malkų, apšvietimas be žvakių, laivai be burių, transportas be arklių (o tai reiškia – ir miestų gatvės be arklių mėšlo..), paštas be balandžių, medicina be kraujo nuleidimo procedūrų ir t.t..

O štai XIX amžiuje ir XX amžiaus pradžioje žmonės vis drąsiau kėlė idėjas apie lygybę, vienybę, socialinio teisingumo visuomenę ir svajojo apie spartų techninį progresą.

Jie tikėjo, kad ateityje bus energetika be kuro, elektra be laidų, ryšys be laidų, transportas be ratų, ekonomika be bankų, šalys be sienų, visuomenė be partijų, valdžia be funkcionierių, medicina be vaistų, skrydžiai į kosmosą be bilietų ir t.t..

Taigi – žmonės visais laikais turėjo gražių ir didingų svajonių, kurios galėtų pagerinti visos žmonijos gyvenimą. Tokia yra žmogaus prigimtis – kurti, tobulinti, evoliucionuoti.. O posakiai apie tai, kad nieko neįmanoma pakeisti, yra sugalvoti stagnatorių.

Ir nors kartais gali pasirodyti, kad nieko nevyksta, bet iš tiesų viena epocha dėsningai keičia kitą, o kiekvienas etapas pereina į sekantį.. Ir visa tai vyksta sąmoningų, neabejingų, drąsių žmonių dėka, kuriuos visuomenėje vadina baltomis varnomis, keistuoliais ar net nenormaliais..

Kiekvienas vystymosi etapas turi pabaigą, kuris tampa pagrindu sekančiam etapui. Štai šioje etapo pabaigoje ir suaktyvėja stagnatoriai ir konformistai, juk žingsnis į nepažįstamą ateitį jiems – labai baisus ir visiškai nepriimtinas, nes griauna jiems įprastą ir patogų gyvenimą.

Žmonija praėjo ilgą evoliucijos kelią, kur kiekviena vystymosi pakopa buvo svarbi sekančiam etapui. Ir nežiūrint aršių sulaikymo jėgų, arba – stagnatorių pastangų baigiamuosiuose etapuose – žmonija visada pereidavo ir ateityje pereis į sekančią evoliucijos pakopą.

Mes ir dabar esame baigiamajame industrializacijos, technokratijos, moralinio pakrikimo, bedvasiškumo, pinigų vergovės etape. Ir sulaikymo jėgos vėl, kiek įmanydamos, stabdo naujas idėjas – į dvasingos, vieningos, kūrybingos žmonijos klestėjimo etapą.

Todėl dabar tiek daug pavargusių nuo gyvenimo, nematančių prasmės ir nusivylusių žmonių.. Žmonės negali gyventi be bendro vienijančio tikslo, be geros ateities perspektyvos, be bendros prasmingos veiklos, be įkvepiančių idėjų, be vienybės pojūčio. Tai prieštarauja žmogaus prigimčiai.

Kaip išgyventi šį nelengvą pokyčių laikotarpį? Pirmiausia – morališkai, dvasiškai, psichologiškai nepasiduoti stagnatorių spaudimui ir gąsdinimams. Atminkime: tie, kas gąsdina baisia ateitimi – tėra mūsų sąmonės manipuliatoriai. Supraskime, kad jų pastangos – bergždžios, nes evoliucijos dėsnių sustabdyti niekam nevalia.

Kad atgautume dvasinę stiprybę ir gyvenimo džiaugsmą – tapkime evoliucinių pokyčių dalyviais pirmiausiai savo gyvenime: šeimoje, artimiausioje aplinkoje. Gyvename didžiųjų permainų laikais, kuomet viskas priklauso būtent nuo kiekvieno žmogaus dvasinės būsenos.

Todėl jei norime harmoningos ateities – atsisakykime visų negatyvumo apraiškų savo gyvenime – žmonijos patirtis parodė, kad negatyvumas sėja tik negatyvumą.. Be to, negatyvios žmogaus būsenos – puiki terpė įvairiems savanaudiškiems manipuliatoriams.

Būkime jau šiandien tokie, kokius norime matyti būsimos visuomenes žmones: mylėkime, atjauskime, būkime sąžiningi, dorovingi ir teisingi, kurkime, padėkime papuolusiems į bėdą, saugokime Gamtą ir visą gyvybę, harmonizuokime viską, ką tik galime aplinkui. Supraskime: tai darome mūsų vaikų, anūkų ir visos žmonijos ateities labui.

Ir – turėkime Gerąją Viltį – tikėjimą mūsų visų geriausia ateitimi! Nepraraskime jos jokiomis aplinkybėmis! Jei ją prarandame – netenkame šios dienos džiaugsmo ir vidinės stiprybės. Geroji Viltis – didinga vidinė jėga ir vedlys į šviesią žmonijos ateitį 🙂 !

http://www.ruvi.lt