Praktika sąmoningam tobulėjimui

Dvasiniam augimui reikalingas sąmoningumas. Tačiau kaip dažnai gyvename inertiškai ir svarbiausius dalykus gyvenime paliekame be dėmesio: daug ką priimame kaip savaime suprantamą dalyką, neįvertiname aplinkos ir savo elgesio poveikio, o nesėkmes priskiriame lemčiai.

Todėl gyvenimas galiausiai pradeda atrodyti neįdomus, monotoniškas ir nevaldomas, o mes jaučiamės vieniši ir nesuprasti, imame kaltinti aplinkinius žmonės ir gyvenimą. Ir jei taip pasijuntame – reiškia, pats laikas pažvelgti į savo gyvenimą atidžiau.

Tam gali padėti japonų praktika “Naikan“, šis žodis reiškia “žvilgsns į savo vidų“, arba “savęs matymas sąmonės akimis“. Jos autorius – Ishin Yoshimoto. Praktikos esmė – savęs ir gyvenimo pažinimas: tai minčių, jausmų, emocijų, įpročių, veiksmų priežasčių ir pasekmių suvokimas bei sąmoningas valdymas.

Jei nuolat taikome šią praktiką, išsiugdome sąmoningumą, dėkingumą gyvenimui ir žmonėms, pajuntame vienybę su Gamta ir žmonėmis. O svarbiausia – išmokstame valdyti savo gyvenimą, sąmoningai sąveikauti su aplinka ir suvokti įvairių reiškinių priežastis ir pasekmes.

Šiai praktikai pakanka skirti keliolika minučių per dieną – geriausia prieš miegą. Reikia patogiai įsitaisyti: atsisėsti arba atsigulti, užsimerkti, atsipalaiduoti ir užduoti sau kelis klausimus.

Pirmasis klausimas: Ką gero šiandien padarė man žmonės?

Prisiminkite dienos įvykius nuo pat ryto, pasistenkite prisiminti kuo daugiau detalių. Tai gali būti šypsena, kuri gerai nuteikė, geras žodis, išvirtas jums arbatos puodelis, mylimo žmogaus dėmesingumas, draugo pagalba, netikėta dovana.

Atsiminkite, ar išreiškėte už visa tai dėkingumą ir kaip jį išreiškėte. Ar visus gerus darbus pastebėjote?

Tokie apmąstymai padeda pajusti vienybę su žmonėmis, su gyvenimu, ir jei suvoksite šių gerų darbų-gyvenimo dovanų reikšmingumą jums – būtinai pajusite širdį užliejantį ir sušildantį dėkingumą.

Antrasis klausimas: Ką gero šiandien aš padariau kitiems?

Ir vėl peržvelkite praėjusią dieną nuo pat ryto. Atkreipkite dėmesį į tuos savo poelgius, kurie dovanojo gerumą ir harmonizavo kažkokią situaciją. Galbūt, jūs padrąsinote nusiminusį draugą ar savo šypsena padovanojote kažkam gerą nuotaiką?

O gal padėjote senolei nešti sunkius krepšius, buvote mandagūs kelyje? Aplankėte sergantį giminaitį, padrąsinote abejojantį savo gebėjimais vaiką, ir visa tai darėte besąlygiškai, negalvodami apie atsidėkojimą?

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti nereikšmingos smulkmenos, bet būtent tokie nuoširdūs, besąlygiški veiksmai ir yra jūsų indėlis į pasaulio harmoniją: jūs padarėte gerus darbus ir kažkam padėjote, o tai reiškia, kad padarėte pasaulį geresniu!

Ir prisiminti tai reikia ne dėl ovacijų, bet tam, kad pajustumėte sąveiką, vienybę su gyvenimu ir žmonėmis, kad pajustumėte savo veiksmų, savo gyvenimo prasmingumą.

Trečiasis klausimas: Kokias problemas savo poelgiais suteikiau kitiems žmonėms?

Dar kartą peržvelkite praėjusią dieną ir prisiminkite savo poelgius, kuriais suteikėte nemalonumų kitiems žmonėms. Šis klausimas yra sunkiausias, nes esame linkę nepastebėti savo negatyvaus elgesio.

Prisiminę savo negatyvų elgesį, galime pajusti sąžinės graužatį, kaltę. Stabdykite tai, nes šios praktikos tikslas – ne smerkimas, o realus požiūris į savo elgesį ir sąmoningas elgesio taisymas ir tobulinimas.

Atsakymai į šį klausimą labai greitai pastato į vietą mūsų “ego“, nurodydami jam, kad gyvenimas šioje Žemėje neįmanomas be meilės, gerumo ir vienybės.

Štai ir visa praktika.. Atkreipkite dėmesį, kad klausimas “ Kokias problemas man sukėlė kiti žmonės?“ neužduodamas. Kodėl? Dėl vienos paprastos priežasties – mes ir be jo esame linkę kaltinti kitus ir kaupti pretenzijas bei nuoskaudas.

Pernelyg didelis dėmesys tokiam klausimui – viena iš didžiausių mūsų nerimo ir įtampos priežasčių. Tai tiesus kelias į problemas: kitų žmonių mes pakeisti negalime, tačiau keisdamiesi patys, mes galime paveikti ir kitų žmonių elgesį.

Šią praktiką galima taikyti ir norint išnagrinėti mūsų santykius su aplinkiniais – draugais, sutuoktiniais, tėvais, giminėmis. Jei su kažkuo yra blogi santykiai, mes dažnai net nepastebime, kad ir patys esame negatyvumo šaltiniai su begalinėmis pretenzijomis, priekaištais ir kaltinimais..

Juk mes patys vengiame bendrauti su žmonėmis, kurie negatyviai nusiteikę mūsų atžvilgiu.. Ir jei turime su žmogumi blogus santykius, neužduodame sau klausimo – kokias problemas mes jam sukeliame, o ypač klausimo: “ką gero aš padariau šiam žmogui?..“

Atliekant šią praktiką, labai svarbu nepasiduoti kaltės jausmui – tam, kad pasikeistume, turime paleisti praeitį, nekartoti klaidų, tobulinti savo elgesį.

Vertingiausia, ką įgyjame praktikuodami “Naikan“ – tai sąmoningumas: mes atgauname dvasinę pusiausvyrą ir pasijuntame ne tik savo gyvenimo šeimininkais, bet ir atsakingais šio pasaulio bendrakūrėjais. Gyvenimas įgauna prasmę!

Mes pradedame mylėti šį pasaulį, pajuntame vienybę su viskuo: esame dėkingi Žemei, saulei, gamtai už tai, kad palaiko mūsų gyvybę, pajuntame dėkingumą artimiems žmonėms, pasijuntame vieningi su žmonija.

Mes pradedame linkėti visiems ir viskam gero, mes tampame gėrio šaltiniais, o tai reiškia – tampame sąmoningais harmonijos skleidėjais 🙂 .

Reklama