Gyvas maistas – sveikata

* Žmonės sugalvojo daugybę sveikatą gadinančio ir gyvenimą trumpinančio maisto. Ir.. ne ką mažiau priemonių, kovojančių su neteisingos mitybos pasekmėmis.

* Ar nebūtų paprasčiau pakeisti priežastį (neteisingą mitybą – į sveiką mitybą), nei nuolat kovoti su pasekmėmis?..

* Mitybos įpročiai – vieni stipriausių, nes skiepijami nuo pat vaikystės ir palaikomi tradicijomis (švenčių užstalėmis) bei maisto pramonės nuolat “tobulinama“ produkcija.

* Šiuos įpročius pakeisti nėra lengva, nes palengva jie tampa liguista priklausomybe nuo nesveiko maisto (daug kartų apdoroto, rafinuoto, chemizuoto).

* Šiuolaikiniai žmonės prarado žinias ir suvokimą apie sveiką maistą, todėl orientuojasi į gražią produkto išvaizdą ir skonį, kuris dabar dažniausiai yra dirbtinis. Maistas paverstas malonumu, todėl mitybai skiriama daug dėmesio, pinigų ir laiko.

* Kadangi maistas nekokybiškas – nuolat jaučiamas alkis, nes organizmas negauna reikalingų jam medžiagų. Todėl valgoma daug ir dažnai.

* Tuo tarpu mūsų protėviai pirmiausiai vertino maisto kokybę, o ne kiekį. Ir valgė tik 1-2 kartus per dieną, nes kokybiškas maistas suteikė pakankamai vertingų maistinių medžiagų ir energijos.

* Apie tai yra senovinis posakis: “Tas, kas valgo vieną kartą per dieną, yra išmintingas. Kas valgo du kartus – gurmanas, o kas valgo tris kartus – yra ligonis.“

* Įprotis valgyti tris ir daugiau kartų per dieną atsirado tik per pastaruosius du šimtmečius, kai augo maisto pramonė ir prasidėjo intensyvus maisto apdorojimas – virimas, kepimas, rafinavimas, konservavimas ir t.t. – kad produktai ilgiau išsilaikytų.

* Tokio apdorojimo metu žūsta didesnė dalis fermentų, vitaminų, mikroelementų, ir maistas nesuteikia organizmui reikalingų medžiagų ir energijos. Todėl žmogus jaučia alkį ir valgo dažniau ir daugiau, norėdamas pasisotinti.

* Taigi, mūsų laikais dauguma žmonių – maisto vergai, liguisti gurmanai. Pažvelkite į bet kurią kulinarijos knygą: juose daugybė sudėtingų, dažnai tarpusavyje nederančių produktų receptų. Belieka stebėtis žmogaus organizmo atsparumu..

* Kad pradėtume suprasti, kas yra sveikas maistas ir pradėtume sveikai maitintis, turėtume sugrįžti prie seniausių tradicijų, kai žmonės labiausiai vertino natūralų, kokybišką maistą.

* Natūraliausias ir sveikiausias maistas žmogui – gyvas, neapdorotas: švieži vaisiai ir daržovės, grūdai, riešutai, sėklos. Tai turėtų būti mitybos raciono pagrindas.

* Informacija apie daigintus grūdus ir sėklas yra daugelio tautų metraščiuose. Tai aprašė indų Ajurveda, kinai nuo senų laikų valgė juos nuolat, o Sibiro gyventojai vartojo juos gydomaisiais tikslais – kad ligonis greičiau pasveiktų ir sustiprėtų.

* Daigintus grūdus ir sėklas visada valgė ir valgo dvasiškai tobulėjantys žmonės: jogai, vienuoliai, žyniai.. Jie žinojo: žmogus tampa tuo, ką valgo – maistas įtakoja ne tik žmogaus sveikatą, bet ir sąmonę bei poelgius.

* Žmonės nuo seniausių laikų pastebėjo kad didžiausias kiekis visų naudingų medžiagų yra būtent daigintuose grūduose ir sėklose – juk tai potenciali būsimo augalo energija. Vėliau, kai augalas pradeda vystyti šaknų ir lapų sistemą, šių medžiagų žymiai sumažėja.

* Sudaiginti grūdai ar sėklos turi 40 kartų daugiau gyvų fermentų (enzimų), nei bet kokie kiti augalai. Toks maistas labai lengvai virškinamas ir gerai įsisavinamas – tik reikia jį gerai sukramtyti.

* Nuolat valgant gyvą maistą, natūraliai dingsta potraukis valgyti nesveiką maistą. Kartu dingsta ir visi žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholizmas).

* Mityba gyvu maistu padeda taupyti pinigus (griauna mitą apie “brangų“ sveiką maistą), laiką (greitai pagaminamas), energiją (kurios nereikia eikvoti nesveiko maisto virškinimui), tausoja mūsų visų vienintelius Namus – Žemę.

* Jei norime būti sveiki, palengva turime sugrįžti prie natūralios, gyvos mitybos – tai tiesiausias kelias į gerą sveikatą, žvalumą ir dvasinę pusiausvyrą.

(Iš paskaitų apie sveiką mitybą, parengė – ruvi.lt)

8 mintys apie „Gyvas maistas – sveikata“

  1. Labas, oposumai 🙂

    Paskatinai parašyti savo vakarykščiu komentaru 😉 . Kai kuriuos faktus suradau savo konspektuose ir gavosi dar vienas straipsnelis apie gyvą maistą.

    O aš negaliu atsidžiaugti, kad pabandėme mirkyti ne tik kviečių grūdus – labai skanūs ir žirniai, ir perlinės kruopos, ir saulėgrąžų bei moliūgų sėklos, ir riešutai. Skanumėlis! 😀

    Patinka

  2. O man moliūgų sėklos nesudygo – kelis kartus bandžiau. Migdolus bandžiau – irgi nepavyko – bet dabar tik išsimirkau per naktį migdolus ir ryte valgau pusryčiams – jaučiasi labai skirtumas nuo sausų 🙂

    Dar skanu yra daiginta liucerna, kanapės, spindulinė pupuolė, avižos.
    O nesu bandęs daiginti lešių, žirnių – bet turėtų būti panašiai kaip spindulinė pupuolė – nes ta pati ankštinių šeima.

    Pirmosiomis savaitėmis, kai buvau kupinas entuziazmo, tai ant stalo būdavo kokie 5-7 stiklainiai su įvairiomis sėklomis – dabar tik 1-2 bestovi – bet pakanka pilnai 🙂
    O saulėgrąžas kelias dienas padaiginu stiklainyje, tada perkeliu į specialą daigyklę ir ten kelias dienas jos jau auga, sužaliuoja ir tada tik valgau 🙂

    Patinka

  3. oposumai, ačiū, kad pasidalinai – pas mus kol kas 2-3 dubenėliai 😉 , mes dviese. Po saują kiekviename, taip pat pakanka.
    Gal pakepintos moliūgų sėklos pakliuvo? Mums sudygo puikiai. Pavasarį greičiau viskas dygsta 🙂 .. Kaip tik savaitgalį ieškosime kitokių grūdų, pasižvalgysiu tavo paminėtų. Dar labai skanu graikiški riešutai. O migdolus taip pat būtinai pabandysim 🙂 .

    Patinka

  4. Atgalinis pranešimas: Apie žaliavalgystę – ruvi

Parašykite komentarą