Gyvenime dažnai taip būna: kraštutinės kažkokio reiškinio apraiškos gimdo priešingą reiškinį. Minimalizmas mūsų laikais atsirado kaip vartotojiško gyvenimo priešingybė. Persisotinę vartojimu žmonės pradeda suprasti, kad materialių daiktų gausybė nėra žmogaus laimės ir sėkmingumo kriterijus ar rodiklis.
Vis daugiau žmonių orientuojasi į dorovines, dvasines vertybės, kurios suteikia gyvenimui pilnatvę, ir atsisako vergauti daiktams. Juk toks vergavimas verčia keisti žmoniškumą į pinigus, atsisakyti savo tikrojo “aš“, gyventi pagal primetamus šablonus, nuolat kovoti ir varžytis, “atrodyti“ ir “atitikti“, o ne būti savimi.
Minimalizmas – tai gyvenimo filosofija, kai žmogus yra laisvas nuo primetamų netikrų vertybių ir nesveikų socialinių “normų“. Tai sąmoningo, laisvo, atsakingo ir suprantančio savo tikruosius poreikius žmogaus gyvenimo būdas.
Pasirinkę minimalizmą žmonės taiko jį visose gyvenimo srityse. Kaip tai padaryti?
Pradėkime nuo daiktų. Jų turi būti tiek, kiek tikrai reikia, kad palengvintų mūsų gyvenimą. Jei daiktų per daug – skirsime papildomai laiko jų priežiūrai ir tvarkymui. Todėl kartas nuo karto padarykime daiktų “reviziją“ ir atsisakykime daiktų, kurie jau nereikalingi: gerus atiduokime ar padovanokime, senus – išmeskime.
Pirkiniai. Nereikalingų daiktų atsisakymas bus beprasmiškas, jei nuolat pirksime vis naujus daiktus. Reikia mokytis ugdyti tikrų ir būtinų poreikių suvokimą ir pirkti tik tai, kas iš tiesų reikalinga: į parduotuvę eiti pirkti konkrečių daiktų, o ne “pasižvalgyti, gal ko prireiks“.
Mityba. Vartotojiškas požiūris palietė ir šią sritį – daugelio žmonių mityboje visiškas chaosas: nėra mitybos sistemos, daug kaloringų užkandžių, saldumynų, rafinuoto, daug kartų apdoroto ar net kenksmingo maisto. Ir pačio maisto per daug – galima drąsiai daug ką išbraukti.. O štai maitindamiesi sveikai, valgome mažiau, nes kokybišku maistu suteikiame organizmui visas reikalingas medžiagas.
Darbas, veikla. Šiuolaikiniai žmonės labai užimti: daug dirba ir užsiima įvairiausia veikla. Dažnai neapgalvoti ar kažkieno įtakoti poelgiai (pvz., paskola) diktuoja didesnį darbo krūvį, ir žmogus blaškosi, net nesusimąstydamas – ar tai iš tiesų buvo reikalinga, ar būtina. Todėl visus sprendimus, kurie ilgam įtakoja mūsų gyvenimą, reikia labai gerai apsvarstyti.
Nemažai laiko reikalauja ir įvairūs “madingi“ užsiėmimai, kuriais žmonės susidomi tik todėl, kad taip daro dauguma. O juk tam mes skiriame savo gyvenimo laiką, todėl bet kokia veikla turi duoti apčiuopiamus, pozityvius rezultatus – tik tuomet ji naudinga ir prasminga.
Tikslai. Paprastai jų žmonės turi daug, ir nemaža jų dalis – nerealūs, įtakoti, todėl žmonės gyvena iliuzijomis, kurios padaro gyvenimą sudėtingu ir galiausiai nuvilia. Be to, tokie tikslai atitraukia nuo labai svarbių dalykų – bendravimo su artimaisiais, ramių šeimos vakarų, buvimo gamtoje, pabuvimo su savimi..
Todėl nuolat skubame, jaučiame įtampą ir susierzinimą, nespėjame, išsisukinėjame, pradedame nekęsti buities ar to, ką būtinai turime atlikti.. Kad to išvengtume, atminkime: pirmiausiai – tam tikrų gyvenimo etapų prioritetai, o tik po jų – visi kiti tikslai. Kitaip.. besivejant mistinius tikslus, gyvenimas bėgs pro šalį.
Taigi, minimalizmas – harmoniją ir tvarką atnešantis, optimalus gyvenimo būdas. Jis moko atmesti viską, kas nereikalinga, paliekant tik tai, kas svarbu ir reikalinga. O svarbiausia – žmogus išmoksta valdyti savo gyvenimą.
Yra posakis, kuriuo galima apibrėžti minimalizmą: “Sakinyje neturi būti nereikalingų žodžių, pastraipoje – nereikalingų sakinių, brėžinyje – nereikalingų linijų, automobilyje – nereikalingų mechanizmų. Tik tuomet viskas veikia darniai ir tiksliai.“
Kaip manote? 🙂
ruvi 
Perskaicius teksta ir supratau, kad mano gyvenimas yra minimalistiskas netik daiktų/ pirkinių srityje, bet ir mityboje. Šito dar nebuvau pastebėjas ankčiau.
Šiaip tai mano minimalistišką gyvenimą įtakoja nepati ideologija, o labiau mano užkietėjes būdas būti taupiam.
PatinkaPatinka
Labas, Mariau 🙂
Jūs tiesiog turite sveiką nuovoką ir imunitetą įvairioms įtakoms. Todėl gerai suprantate, ko jums iš tiesų reikia gyvenime 🙂 . Tai, ką vadinate taupumu yra tiesiog adekvatus požiūris į savo poreikius.
Manau, kiekvienas žmogus gimsta su prigimtiniu suvokimu, ko jam reikia gyvenime. Bet kadangi gyvenimo sistema labai greitai nukreipia žmones į iliuzinius poreikius, o ne į geriausių savybių išraišką ar kūrybą, tai žmogus labai greitai pradeda ieškoti pakaitalo tam, kas nuslopinta: pradeda ieškoti surogatinės “laimės“ išorėje.
Smagu, kad užsukote, jaukaus vakaro, Mariau! 🙂
PatinkaPatinka
Sveiki,
Tikrai naudingas įrašas, minimalizmas ypač aktualus dabartiniais laikais, vien jau atsižvelgiant į ekologiją, kadangi žmonės norėdami išsaugot žemę tikrai turės sumažinti savo norus, žemė tiek šiukšlių nebepakels jei ir toliau taip bus teršiama.
Ne viename tinklaraštyje esu perskaitęs frazę “Dirbame nemėgstamą darbą tam kad nusipirktume daiktų, kurių mums nereikia, tam kad su tais daiktais pasipuikuotume prieš žmones kurių nekenčiame“ (frazė galbūt parašyta nepažodžiui, bet esmė aiški), galima dar pridėti: “nuodijame save tam, kad atsipalaiduotume, bet vėliau tik dar labiau įsitempiame“.
Papildomi, nebūtini daiktai, valgiai ir kita sukelia mums problemas, kad tas problemas spręstume priskuriame/prisiperkame naujų daiktų, kurie lyg ir išsprendžia problemas, bet sukuria naujas ir tada mes jau visai pasimetame ir nebežinome kaip gyventi, tuomet nuleidžiame rankas ir susitaikome su vergo likimu, į darbą reikia eiti, vaikams pirkti visokį šlamštą irgi reikia (bet skirt jiems dėmesio nebelieka kaip, nes sukamės voverės rate), vaistus pirkt irgi reikia, musm pasidaro nebesuvokiama kaip galima gyvent visiškai be vaistų, be nuolatinių apsilankymų gydymosi įstaigose, televizorių irgi reikia žiūrėti, nes gink dieve praleisi gyvybiškai svarbią žinią apie x atlikėjo skyrybas arba nesužinosi kiek šiandien įvyko eismo įvykių. Ir tų reikia prisikaupia labai jau daug
PatinkaPatinka
Labas, Vytautai 🙂
Pritariu pilnai – visi pertekliniai dalykai sukelia TIK problemas. Ir daugybę veiksmų žmonės atlieka tik tam, kad “neatsiliktų“, “atitiktų“, gyventų “kaip visi“.. Ir nepajunta, kaip atsiduria iliuzijų karuselėje: mados, žinių, primetamų “vertybių“, gyvenimo būdo ir t.t..
O dėl vergystės – taip, ji dabar labai įmantri, nes dabar vergai laimingi! Ir todėl nemato savo vergystės. Juk laisvė – kai gali rinktis: ir ne iš to, ką tau siūlo, o rinktis tai, kas padeda kiekvienam žmogui geriausiai išskleisti savo gebėjimus, būti savimi. Apskritai, žmonija turi turėti bendrus tikslus – tokius, kurie vienytų, saugotų Žemę, gerbtų gyvybę ir padėtų visiems taikiai, harmoningai gyventi ir vystytis.
Ačiū, Vytautai! 🙂
PatinkaPatinka
Taigi tik noriu dar kartą padėkoti už fantastišką straipsnį, Rūta! Ir jei kam įdomu, šis jos straipsnis buvo paminėtas mano naujojoje knygoje apie paprastumą ir tinginystės naudą: http://debesyla.lt/tinginio-manifestas/
Cituoju kaip: “Minimalizmas – tai gyvenimo filosofija, kai žmogus yra laisvas nuo primetamų netikrų vertybių ir nesveikų socialinių “normų”. Tai sąmoningo, laisvo, atsakingo ir suprantančio savo tikruosius poreikius žmogaus gyvenimo būdas.“
…Kas dievaži – yra laaaabai taiklūs žodžiai! 🙂
Super.
PatinkaPatinka
Labas, Danieliau 🙂
Sveikinu su išleista knyga 🙂 ! Smagu, kad darai tai, kas leidžia tau geriausiai save išreikšti, o jei tai dar ir atneša realią naudą žmonėms – puiku! Geriausios tau kloties 🙂 !
PatinkaPatinka
O, pagaliau radau normalų išaiškinimą, kas yra minimalizmas! Ačiū!
Dabar tik reikia atrasti, kaip jį pradėti taikyti savo gyvenime.
PatinkaPatinka