Kartą mažas spindulėlis paklausė Saulės:
– Kiekvieną dieną aš skraidau į Žemę ir šildau visą joje esančią gyvybę. Bet aš taip norėčiau sušildyti žmogaus širdį!.. Ar galiu tai padaryti?
– Žinoma! Tu gali padovanoti lašelį mano ugnies žmogaus širdžiai.. Ji padės žmogui tapti kūrėju Žemėje.
Spindulėlis labai apsidžiaugė ir lėkte nulėkė į Žemę. “Bet kaip gi aš suprasiu, kuriam žmogui reikalinga mano šiluma?“ – pagalvojo jis.
Ir staiga jis išgirdo vieno vaikino niūrias mintis: “Nieko man nesigauna, aš nieko nesugebu.. Svajojau tapti dailininku – tapau dažytoju.. Pamilau merginą, o ji į mano pusę net nežiūri..“
– Bet tu turi darbščias rankas, talentą ir jaunystę! – šūktelėjo spindulėlis ir padovanojo vaikinui savo šilumą.
Ir.. įvyko stebuklas: įsižiebusi Saulės ugnis vaikino širdyje privertė jį pakelti akis, ištiesti pečius, pajusti gyvenimo džiaugsmą ir įkvėpimą!
Jis surado stalčiuje pamirštus dažus ir nupiešė savo mylimajai gėlių puokštę..
– Kaip gražu! – apsidžiaugė mergina ir pažvelgė į vaikiną kupinomis susižavėjimo akimis.
Po to vaikinas su entuziazmu ėmėsi darbo – pabaigė dažyti vieno žmogaus namą.
Namo šeimininkas negalėjo atsistebėti:
– Jūs tikras dailininkas, o mano namas dabar – tikras meno kūrinys!
Įkvėptas vidinės ugnies ir savo mylimosios, vaikinas pradėjo piešti ir tapo dailininku. Jis tapė paveikslus, kurie džiugino šildė žmonių širdis. Pradėjo pildytis jo svajonės!
O spindulėlis laimingas sugrįžo namo..
Jis pasidalino savo įspūdžiais ir paklausė Saulės:
– Aš nežinojau, kam padovanoti tavo ugnį.. Ir dovanojau ją pirmam sutiktam žmogui. Ar teisingai pasielgiau?
– Tu padovanojai ją tam, kam jos reikėjo – tai labai svarbu. Maža to: tu patikėjai tuo vaikinu, palaikei ir padrąsinai jį, todėl jis tapo kūrėju 🙂 !
.. Taip ir mūsų gyvenime: kiekvieno širdyje yra Kūrėjo šviesa – žmogaus vidinė Saulė 🙂 !
Tik.. kartais ji priblėsta nuo gyvenimo sunkumų, arba – žmogus pamiršta, kad ją turi..
Ir pažadinti ją gali kito žmogaus vidinė šviesa, kuri ne tik sušildo žmogaus širdį, bet ir dovanojama auga 🙂 .
Todėl – dovanokime dalelę savo vidinės šviesos žmonėms! Galbūt, šalia yra žmogus, kuriam tos šviesos būtent dabar labai reikia 🙂 ?..
(Pagal nežinomo autoriaus alegoriją surašė ruvi.lt)
Visiems saulėtos nuotaikos 🙂 !
-Kaip galėčiau patirti vienybę su kūrinija?
-Klausydamasis – tarė mokytojas
-O kaip turiu klausytis?
-Tapk ausimi,girdinčia viską, ką kalba visata.
Vos išgirsi,kad kalbi pats, liaukis tai daryti.
PatinkaPatinka
Labas, Ramzi 🙂
Ačiū!
PatinkaPatinka
Gera pasaka 🙂
PatinkaPatinka