Pamąstymai apie sėkmę

Kas gi yra sėkmė šiuolaikiniame pasaulyje? Ir kokie jie, sėkmingi žmonės? Kokią naudą, kokią gerovę jie sukuria? Ne siaura egoistine prasme, bet platesne – visuomenės, žmonijos, planetos?. Juk ne veltui jie vadinami sėkmingais..

Kai kalbame apie tokius žmones, prieš akis tuoj pat iškyla būrelis vietinių “garsenybių“, ir didesnis – pasaulinis “žvaigždynas“. Bet greičiau tai populiarūs,o ne kažkuo nusipelnę žmonės, apie kuriuos kasdien rašo spauda ir rodo televizija.

Jei kalbėsime apie profesijas – koks, pavyzdžiui, yra sėkmingas gydytojas? Tas, kuris puikiai atlieka sudėtingiausias operacijas ir gelbėja gyvybes, ar tas, kuris atidarė privačią kliniką aptarnauja turtingus klientus?

O sėkmingas rašytojas? Tas, kuris parašo prasmingą kūrinį ir skleidžia tiesą apie bendražmogiškas vertybes, ar tas, kuris gali atspausdinti savo knygas tūkstantiniais tiražais?

Ir koks turėtų būti sėkmingas mokytojas, sėkmingas filosofas, sėkmingas geologas ar ornitologas?.. Kai kurioms profesijoms sunkoka pritaikyti šiuolaikinės sėkmės kriterijus, tiesa?

Taip yra dėl vienos paprastos priežasties – dabartinės visuomenės sėkmės supratimo: ją žmonės šiandien sieja išskirtinai su pinigais (t.y., jų kiekiu), o bet kokios veiklos motyvas – pelno siekimas visais įmanomais būdais.

Kai pagrindinė siekiamybė – pinigai, tuomet bet kokios profesijos žmonių veikla orientuota į kuo didesnį pelną, o ne į visuotinę gerovę. Todėl tokie žmonės negelbėja, nepadeda, nekuria, neatlieka visiems naudingų darbų. Jie veikia tik sau arba siauram “savų“ ratui.

Toks “sėkmingumo“ modelis – iš esmės nesveikas, nes besistengdamas atitikti šiuos kriterijus, žmogus turi konkuruoti, varžytis, manipuliuoti, stengtis išsilaikyti, t.y., gyventi nuolatinėje įtampoje ir baimėje.

Jo gyvenimas – amžina kova, nes supa ne bendraminčiai ar bendražygiai, bet konkurentai, kurie bet kurią akimirką gali pakenkti arba be skrupulų sužlugdyti: “ nieko asmeniško tai tik biznis“.. Konkurencija skatina pačias žemiausias egoizmo apraiškas.

Gal todėl toks “sėkmingumo“ modelis vadinamas nesveiku ir griaunančiu, todėl tiek pasaulyje priešiškumo, karų ir begalinių krizių? Juk priešakyje – vadovų pozicijose – atsiduria patys aršiausi, nesiskaitantys su niekuo, paminantys bet kokius žmoniškumo principus..

Jie griauna viską, prie ko prisiliečia, jie manipuliuoja ir nesibodi jokių priemonių, kad tik išliktų ir patenkintų savo asmenines ambicijas. Tai griovėjai, nebranginantys nieko, išskyrus savo “sėkmingumą“ ir gėrybes, kurias jis suteikia.

Tačiau griaudami negalime nieko sukurti.. Griovimas ir kūryba – priešingos sąvokos. Griaudami nesukursime nei laimės, nei harmonijos, nei tuo labiau – visuotinės gerovės.

Šiandien jau pasiekėme ir negatyvumo, ir dorovinių prieštaravimų ribą – kai “normaliais“ įvardiname ir skaitome absoliučiai negatyvius reiškinius. Nes lygiuojamės į “sėkmingus“.. ir tampame jų liguistų ambicijų įkaitais.

Todėl – keiskime “sėkmingumo“ kriterijus. Kiekvienas veiksmas turi savo pradžią – pradėkime jau šiandien vadovautis žmoniškumo principais. Mūsų gražiajai planetai nereikalingi parazitai ir griovėjai.

Jai ir visai žmonijai reikalingi taikūs, mylintys, kūrybingi ir geranoriški žmonės, kurie saugos planetą, kurs harmoniją, darbuosis ir bendradarbiaus visų labui. Žmonės, kurie turės gražius bendrus tikslus.

Ir tegul sėkmingumas bus matuojamas gerais darbais. O sėkmingi bus tie žmonės, kurie kiekvieną dieną padaro šį pasaulį nors truputį geresniu 🙂 ..

Reklama